Pagal JAV senatorių Tedo Cruzo ir Jeanne Shaheen pateiktą įstatymo projektą sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2". Tai sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, praėjusią savaitę skelbė „Foreign Policy", remdamasis preliminariu įstatymo projektu.

ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Suomijos žiniasklaida įžvelgia rizikų, kad JAV sankcijos gali paliesti ir jų valdomas bendroves. Pasak portalo Yle.fi, Suomijos energetikos kompanijai „Fortum“ priklauso beveik 50 proc. Vokietijos „Uniper“, finansuojančios dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, akcijų.

„Bendrovė „Fortum“ mano, kad „Nord Stream 2“ yra išskirtinai komercinis projektas ir mes nedalyvaujame jokiose su tuo susijusiose politinėse diskusijose. „Fortum“ laikosi visų vietinių įstatymų, reglamentų ir politikos sprendimų“, – elektroniniu paštu dėl dalyvavimo „Nord Stream 2“ projekte portalui atsakė „Fortum“.

Pozicijos, kad projektas yra komercinis, o ne politinis, laikosi ir kiti „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva. Ji tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.

Tuo tarpu projekto kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.

Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris duoda didelį pelną karo krečiamai šaliai.

Kitas suomių portalas, Hs.fi, daro prielaidą, kad JAV sankcijos visoms „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančioms kompanijoms gali sukelti kliūčių gaunant finansavimą savo veiklai. Anot portalo, pagrindiniai bankai yra priklausomi nuo dolerio rinkos ir negalėtų finansuoti kompanijų, kurioms būtų pritaikytos sankcijos.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Suomijos energetikos kompanija „Fortum“ veiklą vykdo ir Lietuvoje. Klaipėdoje nuo 2013 m. veikia bendrovės pastatyta atliekų deginimo jėgainė. Panašų atliekų deginimo projektą Lietuvoje veikianti „Fortum Heat Lietuva“ kartu su „Lietuvos energija“ įgyvendina ir Kaune, objekto statybas planuojama baigti 2020 m.