- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslas pamažu įsitvirtina Taivano rinkoje – lietuviškos produkcijos daugėja tiek fizinėse, tiek elektroninėse salos parduotuvėse, tikina „Versli Lietuva“. Pasak agentūros Eksporto departamento vadovės Rasos Uždavinytės, Taivane jau prekiaujama lietuviškais maisto produktais, numatoma toliau didinti Lietuvos žinomumą saloje.
Dar praėjusiais metais „Versli Lietuva“ siūlė lietuviškoms įmonėms galimybę prekiauti savo produkcija vienoje didžiausių Taivano elektroninės prekybos platformų „PC Home“. Agentūra laikosi pozicijos, jog elektroninė prekyba yra vienas paprasčiausių būdų Lietuvos verslams greitai patekti į naują rinką ir pasiekti gerų rezultatų.
Anot R. Uždavinytės, Lietuvos eksportuotojams Taivano rinka dar ganėtinai nauja, taigi, kol kas nėra tvirtų ekonominės diplomatijos ryšių.
„Vyksta intensyvios žvalgytuvės ir nuolatinis darbas su Taivano institucijų atstovais, prekybos asociacijomis, vietiniais distributoriais ir e. prekybos platformomis“, – Eltai komentavo R. Uždavinytė.
Kaip informuoja agentūros atstovė, eksporto partnerių saloje ieškoma biotechnologijų, lazerių ir kt. aukštųjų technologijų sektorių įmonėms ir plataus vartojimo lietuviškų prekių tiekėjams. Šie, R. Uždavinytės teigimu, Taivane jau prekiauja.
„Taivano e. prekyvietėse ir fizinėse parduotuvėse jau prekiaujama lietuvišku šokoladu, alumi, mineraliniu vandeniu, gintaro dirbiniais, užkandžiais. Mūsų žiniomis, pavasario pradžioje Taivano e. prekyboje atsidurs dar daugiau lietuviškų produktų – medus, sausainiai, arbata, sūris ir t.t.“, – vardija ji, taip pat pabrėžusi ir pačių taivaniečių iniciatyvą bendradarbiauti.
„Taivaniečių prekybininkai patys inicijuoja ir užmezga sėkmingus santykius su Lietuvos įmonėmis, siūlydami savo kaip tarpininkų paslaugas parduodant jų produktus Taivane. Tokiu būdu lietuviškoms įmonėms įėjimo į rinką procesas tampa paprastesnis, nereikia organizuoti logistikos ir patirti su ja susijusių kaštų, rūpintis sertifikatais ar kitokiais leidimais“, – sako R. Uždavinytė.
Tai yra pagrindinis mūsų koziris ir stiprybė – palankumą paversti lietuviškų produktų pardavimais.
Pavasarį planuojama įvaizdžio kampanija
„Versli Lietuva“ atstovė pripažino, kad lietuviškos produkcijos žinomumas Taivane išlieka menkas, nors, po sprendimo Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu, Lietuva joje vertinama labai palankiai. Tuo agentūra esą mėgina pasinaudoti gerinant lietuviško verslo rezultatus.
„Kaip klientai ir potencialūs vartotojai taivaniečiai nelabai daug apie mus žino, tačiau dėl politinės situacijos esame labai palankiai vertinami. Tai yra pagrindinis mūsų koziris ir stiprybė – palankumą paversti lietuviškų produktų pardavimais“, – aiškino R. Uždavinytė. Tam „Versli Lietuva“ žada gerinti lietuviškos produkcijos žinomumą salos žiniasklaidoje.
„Planuojame, kad pavasarį pradėsime įvaizdinę kampaniją per Taivano žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus apie lietuviškų prekių stiprybes, išskirdami tokias savybes kaip natūralumas, aukšta kokybė, gamybos tvarumas“, – atskleidė R. Uždavinytė.
„Versli Lietuva“ sieks pasiekti ne tik kuo daugiau klientų, bet daugiau importuotojų supažindinti su lietuviška produkcija. Agentūra ambicijas sieja su platesne prekyba tiek fizinėse, tiek kitose Taivano e. parduotuvėse.
„Norime išplėsti lietuviškoms įmonėms galimybes būti ne vienoje e. prekybos platformoje, bet keliose iš karto, taip pat norime, kad lietuviškos prekės atsidurtų ir tradicinėse fizinėse parduotuvėse. Toks bendradarbiavimo modelis su Taivano importuotojais ir e. prekyvietėmis sudaro daugiau galimybių didinti eksporto apimtis šioje rinkoje“, – dėstė „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovė.
Pernai lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Taivaną siekė 17 mln. eurų.
Paviljonas jau įsteigtas Kinijoje, netrukus veiks P. Korėjoje
„Versli Lietuva“ analogišką e. prekybos paviljoną jau įsteigusi didžiausioje tarpvalstybinės el. komercijos platformoje Kinijoje „Tmall Global“. Netrukus dar vienas paviljonas turėtų būti įsteigtas ir Pietų Korėjoje, e. prekybos platformoje „Coupang“. Korėjiečiams bus siūlomi 10 Lietuvos gamintojų tekstilės, kosmetikos gaminiai, maisto produktai ir gėrimai bei interjero prekės.
Nacionaliniame e. prekybos paviljone veikianti įmonė turi galimybę parduoti savo produkciją tiesiai galutiniam vartotojui, o ne prekybos tinkluose. Kaip nurodo „Versli Lietuva“, lietuviškame paviljone bendrovės turi savo atskiras parduotuves bei užsakymų valdymo sistemą, kurioje gali stebėti tik savo pardavimus, juos analizuoti naudojantis verslo analitikos įrankiais.
Pati agentūra norinčias projekte dalyvauti įmones konsultuoja logistikos, sandėliavimo ir prekių atitikties patikrinimo klausimais. Savo ruožtu verslas pats apmoka logistikos, sandėliavimo ir kitus kaštus.
Planuojama, kad Taivano e. prekybos platformoje įsteigtas Lietuvos nacionalinis paviljonas bus didžiausias ligi šiol plėtotas analogiškas projektas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...