- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau seniai praėjo tie laikai kai Lietuva savo kelius galėjo vadinti geresniais nei Lenkijos. Tiltų ir viadukų būklė išvis apverktina. Trūkstant finansavimo, politikai rengia siūlymus, kaip sutvarkyti šalies kelius ir žada būtent iš lenkų imti pavyzdį.
Kiemelių gyvenvietėje Vilniaus rajone yra asfaltuotas kelias, tačiau asfaltas staiga baigiasi ir iki pagrindinio kelio į Vilnių, kelias dešimtis metrų tenka dardėti duobėtu vieškeliu. Tokių atkarpų Lietuvoje yra šimtai, o gal net tūkstančiai.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad regionuose dažni skundai, jog svarbiuose keliuose savivaldybės negali jų tinkamai prižiūrėti, nes joms tie keliai nepriklauso.
„Ta problema miestų, miestelių kelių, kurie priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prezidentas siūlo tokiu būdu spręsti, kad perduoti tą nuosavybę savivaldybėms. Be abejo, su finansavimu, kuris proporcingai būtų padidintas toms savivaldybėms, kurios perimtų tuos kelius“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo jis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lenkijoje valstybė atsako už labai panašų kelių tinklą kaip ir Lietuvoje, nors šalis kur kas didesnė, todėl prezidento siūlymui susisiekimo ministras pritaria.
„Tikrai yra būtinybė judėti valstybinių kelių perdavimo savivaldybėms kryptimi – klausimas kokiais terminais, kokiais sąlygomis, bet tai yra būtina, kad tam tikri darbai būtų padaromi greičiau ir efektyviau“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anksčiau Lietuva gyrėsi geresniais keliais nei Lenkija, tačiau jau kuris laikas yra atvirkščiai. Kodėl, būtent savo pavyzdžiais Lenkijos atstovai Lietuvos politikus ir supažindino.
„Sistema paremta šalies kelių fondu, kuris veikia šalies ūkio banke. Atsakingai planuojame išlaidas, sukuriame daugiametes programas. Tai duoda efektą. Jau nutiesėme daugiau kaip penkis tūkstančius kilometrų greitkelių, iki 2030 metų planuojame dar tris tūkstančius kilometrų nutiesti“, – sakė Lenkijos Infrastruktūros ministerijos Kelių ir greitkelių generalinio direktorato vadovas Jaroslaw Waszkiewicz.
„Matome, kad jie turi sėkmės istoriją, o mes turime ne sėkmės istoriją, nes nepriėmėme strateginių sprendimų anksčiau“, – aiškino Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas.
Lietuva irgi ruošiasi kelius finansuoti iš kuo įvairesnių šaltinių. Pavyzdžiui, svarstoma Kelių direkcijai leisti lėšas ir skolintis, ne tik maldauti pinigų iš valstybės biudžeto.
„Kurie pinigai, ar tai nuo akcizo, ar nuo kuro, kuri dalis būtent patenka į kelių fondą, taip pat e-tollingas, nes dar yra ribų, kai bus įdiegta el. sistema, mes galėsime dar didesnes sumas surinkti ir panaudoti kelių tiesimui“, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Planuojama keisti ir tam tikrus įstatymus, pavyzdžiui, kad kelius būtų ir kuo paprasčiau projektuoti.
„Velniam reikalingas tas erdvinis projektavimas, kuris užtrunka dvigubai, iki 24 mėnesių. Aš suprantu, pastatai, požeminė infrastruktūra, bet keliams tiesti, kur dvimatis projektavimas. Ir lenkai, beje, to BIM projektavimo nenaudoja ir netaiko“, – stebėjosi Seimo narys (TS-LKD) Andrius Kupčinskas.
Velniam reikalingas tas erdvinis projektavimas, kuris užtrunka dvigubai, iki 24 mėnesių.
Finansavimas keliams, pasak opozicijos, pastaraisiais metais labai nekito. Esą šiemet kelių infrastruktūrai skirta daugiau tik dėl bankų solidarumo mokesčio, šie pinigai naudojami svarbiausiems keliams, jungtims su Europa finansuoti.
„Jeigu šnekame apie tuos pinigus, kurie yra surenkami iš kelių naudotojų, dėl vinječių, dėl kuro pylimo ir panašiai, jeigu visus tuos pinigus skirtume keliams atkurti ir naujiems keliams tiesti, tų pinigų užtektų viskam. Na, bet šiuo atveju yra tokie sprendimai, kad pusė tų pinigų skiriama“, – tikino G. Paluckas.
„Ar akcizai, ar gyventojų pajamų mokestis, ar pridėtinės vertės mokestis, baudos įvairiausios, rinkliavos. Visos jos patenka į bendrą valstybės biudžetą, ir kada patenka į bendrą valstybės biudžetą jau tada sprendžiama kiekvienais metais, kuriai sričiai, kuriuo metu reikia daugiau lėšų“, – teigė M. Skuodis.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti beveik 900 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: kritus saulės elektrinių gamybai spalį didmeninė elektros kaina augo 9 proc.
Nepaisant stipraus vėjo, sumažėjus saulės elektrinių gamybai ir Baltijos regione vykus kai kurių elektrinių bei jungčių remontams, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, didėjo 9 proc. iki 91,5 euro už megavatva...
-
Parlamentas pritarė Europos standarto taikymui vystant Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką1
Ketvirtadienį Seimas pritarė Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo būtų įtvirtinamas Europos žaliųjų obligacijų standartas. Šiuo standartu siekiama sudaryti sąlygas vystyti Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką ir padėt...
-
Seimas sugriežtino lošimo paslaugų teikimą ir nustatė minimalų lošėjų amžių
Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais sugriežtinamos lošimo paslaugų teikimo sąlygos, nustatant, jog minimalus lošiančiųjų amžius – 21 m. Taip pat parlamentas svarstymo stadijoje pritarė įstatymo pakeitimo ...
-
Pritarta projektui: bus siekiama liberalizuoti geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką
Ketvirtadienį Seimas priėmė Susisiekimo ministerijos inicijuotą Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektą, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias užduo...
-
Parlamentas: valstybė užsieniečių apgyvendinimą finansuos ne ilgiau pusmečio
Seimas nusprendė, kad Lietuva užsieniečių apgyvendinimą finansuos ne ilgiau pusės metų – tik kol migrantams galioja laikinosios apsaugos statusas ar yra laukiama sprendimo jį suteikti. ...
-
„Ignitis“ vadovas: svarbiausias projektas po sinchronizacijos – Lietuvos ir Vokietijos elektros jungtis
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigia, kad sekantis žingsnis stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę yra HVDC (ang. aukštos įtampos nuolatinės srovės) jūrinio kabelio į Vokietiją projektas, kuris leistų ...
-
Parlamentas apsisprendė leisti medžiotojams paveldėti medžioklės plotus
Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pakeitimus, kurie leis medžiotojams paveldėti fiziniam asmeniui priklausiusius medžioklės plotus. ...
-
Valstybės kontrolė: 2027 metais šalies skola gali pasiekti pusę BVP
Kitais metais planuojamas valdžios sektoriaus deficitas, neatitinkantis perteklinio sektoriaus taisyklės, kelia riziką finansų tvarumui, o iki 2027 metų valstybės skola gali priartėti prie pusės bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadienį skelbia au...
-
Kritikuoja laidojimo pašalpos didinimo siūlymą: reikia tuos senukus perregistruoti į Latviją10
Už laidojimo paslaugas tenka pakloti ne vieną tūkstantį eurų, o valstybė tam skiria 440 Eur. Socialdemokratai išmoką siūlo didinti dvigubai, esą žmonės vos išgali karstą nusipirkti, tačiau dabartiniai valdantieji kritiški toki...
-
Transporto rinkos statistika: Lietuva užtikrintai pirmauja tarp kaimyninių šalių
Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo įregistruoti 8002 automobiliai. Nors šis skaičius, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, yra beveik 12 proc. mažesnis, visgi Lietuva užti...