Šias prekes europiečiai įsigyja per pigias internetines platformas: „AliExpress“, „Shein“, „Temu“ ar kitas. Svarstomi muitų dydžiai skirtingi ir nemenki. Pavyzdžiui, avalynė brangtų beveik penktadaliu. Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš Azijos vidutiniškai per dieną siunčiamasi apie 15 tūkst. mažos vertės siuntų.  

Kodėl prireikė tokių muitų ir nuo kada jie galėtų įsigalioti, atsakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

– Kaip žinia, visoms prekių siuntoms, kurių suma mažesnė kaip 150 eurų, šiandien netaikomas apmokestinimas muitais. Tai kelia tam tikrų klausimų ir problemų muituose – didėja e. prekyba, pačių siuntų labai stipriai daugėja. Labai dažnai ganėtinai dirbtinai sumažinama siuntų kaina. Idėja yra pakeisti pačias muitų taisykles taip, kad būtų lengviau ir paprasčiau su jomis tvarkytis sąžiningiems prekiautojams. Tam ir buvo pateikti pasiūlymai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai, kas yra pigu, dažnai tarnauja labai trumpai. Ar čia nėra dar vienas kampas, dėl ko norima tvenkti tokią pigių prekių upę į ES? Tai, kad tai yra ne tik nuotoliai ekonomikai, bet ir šiukšlės, kurios tarnauja trumpai ir po to vartotojai tiesiog tai išmeta. 

– Tiesą sakant, pati idėja yra tikrai nediktuoti vartotojams, kokios vertės prekes reikėtų pirkti. Čia vartotojai gali pasirinkti, juolab kad ekonominė sistema turėtų būti sudėliota taip, jog žmonėms būtų galimybė nusipirkti ir pigesnių, ir brangesnių prekių. Situacija yra tokia, kad e. prekybos srautams didėjant, pačių siuntų į ES iš už ES ribų patenka vis daugiau ir daugiau. 2022 metais 1 mlrd. deklaracijų mažos vertės siuntoms buvo pateiktas visos ES mastu. Tai yra didžiuliai skaičiai tiek muitinėms, tiek galiausiai ir patiems žmonėms, kurie perka iš įvairiausių pasaulinių platformų.  

Turbūt ne vienam teko susidurti su tokia situacija, kai perki daiktą ir net nežinai, kiek galiausiai tau už jį reikės sumokėti, nes įvežant atsiranda pareiga deklaruoti ir ji užkraunama žmogui, kuris pirko. Visos ES mastu norime pakeisti visą sistemą taip, kad pati pareiga kiltų ne žmogui, kuris perka, bet pačiai platformai, jog būtų galima iš karto susiplanuoti ir matyti, kiek kainuos tam tikra perkama prekė, atitinkamai vertinti savo sprendimą – pirkti ar ne. Atsiras paprastumas taip pat ir žmonėms. Čia ne tiek kainos klausimas, kiek supaprastinimo, kaštų sumažinimo, biurokratijos mažinimo tikslas. 

– Ar įmanoma apsisaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų, ar neatsiras kažkokių schemų, kaip visa tai apeiti? Dabar žmonės perka iš kažkokių populiarių, pigių kiniškų svetainių ir tikisi, kad ta prekė atkeliaus iš Kinijos, bet staiga ji atkeliauja tai iš Jungtinės Karalystės, tai iš Latvijos. Ar neatsiras tokių schemų ir žaidimų, kur bus tikrai sunku sugaudyti tuos, kurie bandys apeiti naują tvarką? 

– Manau, kad kaip tik šiandien turime daug įvairiausių schemų ir žaidimų, kurie yra daromi sumažinant vertes ar išskaidant pačias siuntas į keletą mažų. Ateityje nusistovės šiek tiek kitoks verslo modelis, kai pačiai platformai bus naudinga atrasti tokią formą, kuri neleis piktnaudžiauti, kuri apsaugos vartotoją, bus žymiai paprasčiau. Matysi, kokia yra kaina, pirksi už tą kainą ir žinosi, kad už tiek ir ateis ta prekė. Kažkuriuo momentu neatsiras kažkokia pareiga deklaruoti. Na, o jeigu atsiras kažkokios naujos apeidinėjimo schemos, neabejoju, kad atsirasime būdų ir jas užkardyti. 

– Kaip į tai gali sureaguoti Kinija? Kadangi kiekvienas ekonominis veiksmas dažniausiai turi kažkokį atoveiksmį. Kam turėtume ruoštis, bendrai kalbant apie visą ES? Kur kinai dar ES galėtų dėl to paspausti? 

– Nemanau, kad tai yra tiesiogiai susiję su Kinija. Labai dažnai dalykai yra perkami iš bet kurios kitos šalies, kuri yra už ES muitų teritorijos ribų. Čia tikrai nėra kažkaip tiesiogiai susieta su Kinija. Galvoju, kad čia yra normalus mūsų muitų sistemos tobulinimas ir modernizavimas.  

Čia yra normalus mūsų muitų sistemos tobulinimas ir modernizavimas.

– Jeigu bus sutvarkyta sistema ir prekės turės aiškią kainą, tarkime, vartotojai, kurie ieškojo pigesnių prekių, anksčiau matydavo mažesnę kainą, galbūt rasdavo būdų, kaip dirbtinai, kaip jūs sakote, sumažinti tą kainą ir gauti pigesnes prekes. Ar neatsiras daug vargingiau Europoje gyvenančių žmonių, kurie pasipiktins ir norės kažkokio paaiškinimo, kodėl už anksčiau pirktas pigias prekes jie moka brangiau? 

– Suprantate, tai nėra kažkaip susiję su prekių pabranginimu. Mes kaip tik norime nustatyti supaprastintus muitų tarifus, kai kurie iš jų – 0 proc., kai kurie tik keletas proc. Idėja ta, kad atsirastų didesnis nuspėjamumas, jog iš anksto žinotum, kiek galiausiai reikės sumokėti. Jeigu šiandien, įsivaizduodamas, kad perki nebrangiai, kažką nusiperki ir galiausiai tenka pareiga sumokėti pridėtinės vertės mokestį nuo gaunamo produkto, taip pat kartais ir muito mokestį, nes galbūt muitinė pamato, kad perkamo produkto vertė yra didesnė nei 150 Eur. Galiausiai labai sunku įsivertinti, manau, kad tai nėra patogu vartotojui ir tai susiję ne tiek su kaina, kiek su pačios kainos nuspėjamumu.