„Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst., Lietuvos vaistinių asociacijai – 7,4 tūkst. eurų baudos.

Konkurencijos taryba BNS pranešė, kad EVRC, „Siromed“, „Eurovaistinę“ ir EVD valdo bendrovė „Euroapotheca“, bet taryba nenustatė pakankamai aplinkybių, įrodančių, jog susitarime dalyvavo ir pastaroji įmonė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Baudos skirtos už Konkurencijos įstatymo ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą.

Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.

Pasak pranešimo, tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.

Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su paskaičiuotais antkainiais būtų nulinis, o su tuomet galiojusiais antkainiais – neigiamas, jis dar sumažėtų pakeitus vaistų kompensavimo tvarką. LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad jeigu antkainiai nebus pakeisti, dėl nuostolingos veiklos dalis vaistinių bus uždaryta.

Tyrimo duomenimis, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti jų kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kad nustatant antkainius svarbus net ir vienas centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. eurų pajamų.

Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus LVA ir  bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams, o pastaroji, neturėjusi informacijos apie bendrovių kaštus, rėmėsi asociacijos ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau iš esmės patvirtino.

Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018-ųjų liepą ir galioja iki šiol.

Konkurencijos taryba pranešė, kad SAM siūlys įvertinti, ar teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei ministro patvirtinti, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – jį keisti, taip pat iš naujo nustatyti antkainius.

Be to, Vyriausybei bus siūloma inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus.

Konkurencijos tarybos nutarimas  per mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vaistinių asociacija skųs sprendimą

LVA pareiškė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas vaistinėms už susitarimą dėl antkainių skirti beveik 73 mln. eurų baudų yra nepagrįstas ir bus skundžiamas teismui.

„Konkurencijos tarybos sprendimas pripažinti Lietuvos vaistinių asociaciją ir jos nares „Benu“, „Eurovaistinę“ bei „Gintarinę vaistinę“ 2017 metais pažeidus konkurencijos teisę absoliučiai nepagrįstas. 2017 metais įprastine tvarka teisėkūros procesuose teisėtai dalyvavusi LVA su asociacijos narėmis nevykdė jokių neteisėtų susitarimų ir nepažeidė konkurencijos teisės“, – pranešime sakė asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Ji teigė tarybos sprendimą vertinanti kaip prasilenkiantį su Lietuvos ir Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, todėl jis bus ginčijamas teisme. 

„Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums“, – sakė asociacijos pirmininkė.

Ji neigė, kad LVA ir jos narės 2017 metais sudarė neteisėtą susitarimą, siekdamos netiesiogiai nustatyti naujus kompensuojamųjų vaistų antkainius ir taip apriboti konkurenciją.

„Tai netiesa. Jokių neteisėtų susitarimų nebuvo. LVA siūlymai, 2017 metais pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių. Šiuos siūlymus asociacijos vardu teikėme preciziškai laikydamiesi teisės aktų, užtikrinančių asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.

Tai netiesa. Jokių neteisėtų susitarimų nebuvo.

Jos teigimu, antkainių pakeitimus inicijavo SAM, o ne asociacija ar jai priklausantys vaistinių tinklai, asociacija buvo pakviesta į ministerijoje sudarytą darbo grupę, kuriai pateikė savo poziciją.

„Dalyvaudami darbo grupėje, pagal LVA narių skaičiavimus, kurie buvo paremti viešai prieinamais visos rinkos duomenimis, parengėme bendrą LVA pasiūlymą. Šis pasiūlymas niekaip neribojo vaistinių konkurencijos, o diskusijos tarp LVA narių vyko griežtai laikantis konkurencijos taisyklių“, – sakė asociacijos vadovė.

„Parengtą LVA siūlymą pateikėme ministerijos darbo grupei – tai įprastas asociacijos dalyvavimas teisėkūros procese, niekaip nepažeidžiantis konkurencijos teisės. Mūsų pasiūlytas vaistų antkainių modelis SAM darbo grupėje buvo atmestas“, – pridūrė ji.

„Gintarinė vaistinės“ ir „Limedikos“ vadovė Rūta Bagdonavičienė taip pat tikino, kad įmonės nepažeidė įstatymų ir neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo, todėl sprendimas bus skundžiamas.

„Pasitikime nepriklausoma Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų sistema – išnaudosime visas prieinamas galimybes ginti savo poziciją ir neabejojame, kad teisminiu keliu pavyks paneigti mums mestus kaltinimus bei atstatyti reputacinę žalą“, – pranešime teigė R. Bagdonavičienė.

Anot jos, SAM pati pakvietė vaistinių tinklus vienijančią asociaciją į darbo grupę dėl antkainių, o „Gintarinės vaistinė“ teikė siūlymus asociacijai, parengtus pagal viešus rinkos duomenis.

„Nei „Gintarinė vaistinė“, nei „Limedika“ niekada nėra sulaukusi SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. Taip pat iki šios dienos nebuvau informuota apie tai, kad savo poziciją pateikėme netinkamu būdu ar forma“, – sakė R. Bagdonavičienė.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė BNS taip pat tikino, kad tarybos sprendimas yra nepagrįstas.

„Šioje situacijoje visiškai neįžvelgiame konkurencijos teisės pažeidimo. Priešingai – asociacijų, kurios atstovauja su svarstomais teisės aktų pokyčiais susijusioms subjektų grupėms, įtraukimas į valstybės vykdomus teisėkūros procesus bei jų bendrų pozicijų išsakymas yra normali demokratinės valstybės praktika, ir tai neturi nieko bendra su įmonių konkurencija rinkoje“, – teigė R. Lipnevičiūtė.

„Tai yra itin neįprastas konkurencijos taisyklių aiškinimo ir taikymo atvejis, ir mes iš esmės nesutinkame su tokia Konkurencijos tarybos pozicija. Visiškai tikime savo veiksmų teisėtumu ir esame pasiruošę įrodyti tai teisiniu keliu“, – nurodė ji.