- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Lietuvos verslai Ukrainai galėtų padėti ne tik atstatant miestus, bet ir dalindamiesi savo kompetencijomis.
„Viena iš idėjų, kuri kilo, kad Lietuva galėtų padėti Ukrainoje kurti hipotekos sistemą, kurios dabar nėra. Sukurti schemą kartu su Europos Sąjunga. Tai paskatintų ukrainiečius investuoti į būstą per paskolas ir taip pakelti vietinę statybos pramonę, nes Ukrainoje hipoteka neveikia“, – trečiadienį po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrinė Armonaite bei pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais teigė A. Romanovskis.
Jo teigimu, pagalba yra reikalinga ne tik Ukrainai, bet ir lietuviškam verslui, kuris eksportavo arba importavo iš Ukrainos. Taip pat, pasak jo, būtų galima pagelbėti Ukrainos verslui su galimybe persikelti į Lietuvą ir toliau vystyti veiklą čia, jeigu jiems verslo neįmanoma vystyti savo šalyje dėl fizinio pavojaus.
„Kalbėjome, kad gynybos pramonės srityje Lietuva galėtų kviesti jau visą sektorių, kad jis čia galėtų tęsti savo veiklą saugiai ir atgal eksportuoti gynybos pramonės prekes į Ukrainą“, – sakė A. Romanovskis.
LVK prezidentas tvirtino, kad verslams, kurie planuoja prisidėti prie Ukrainos atstatymo, reikia garantijų, jeigu jie planuoja į šią šalį siųsti savo transportą bei žmones. Anot jo, riziką su verslu pasidalinti turėtų valstybė.
„Ministerija pristatė, kad yra konkrečių priemonių, tiek garantinių, tiek paskolinių verslams, kurie nukentėjo, importavo ir grandinė nutrūko, arba verslams, kurie nori toliau eksportuoti ir jiems reikia garantijų“, – tikino A. Romanovskis.
Tuo tarpu Lietuvos–Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius pabrėžė, kad Ukrainoje labiausiai yra sugriauta socialinė miestų infrastruktūra ir verslas. Pasak jo, kartu su Lietuvos ministerijomis bus ieškoma būdų, kaip galima padėti Ukrainos miestams.
„Labai svarbu yra atstatyti vandenvalą, kitus infrastruktūros objektus, kurie yra labai pažeidę socialinę aplinką mieste, atstatyti parduotuves, kurios yra sugriautos“, – akcentavo A. Karalius.
Jis išskyrė, kad verslui, kuris užsiima eksportu į Ukrainą ir veža preke,s reikia vienų garantijų, o tiems, kurie jau yra Ukrainoje ir dirba ilgus metus, reiktų daugiau aiškumo, kaip bus struktūrizuota parama iš Europos Sąjungos ir Lietuvos.
„Dar reikia daug ką padaryti ir aptarti, bet labai tikiuosi, kad Lietuva, buvusi aiškia lydere Europoje teikiant politinę paramą Ukrainai, išliks lydere atstatant Ukrainą bei parodys tam tikrą discipliną ir tam tikrą struktūrizuotą priėjimą prie šio svarbaus klausimo“, – sakė A. Karalius.
Susitikime taip pat dalyvavęs Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pažymėjo, kad siekiant plėsti Lietuvos ekonomikos galimybes, reikalinga koordinuota Vyriausybės pagalba šalies įmonėms, norinčioms prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
„Iki šios dienos Lietuvos verslas Ukrainoje gan gerai kotiravosi ir tie, kas dirbo, turėjo įdirbį. Pokariniu laikotarpiu ir visam likusiam Lietuvos verslui, kuris galbūt net negalvojo apie Ukrainą, yra galimybė“, – tikino jis.
Po karo, verslo atstovo požiūriu, Ukraina turės itin didelį ekonominį potencialą.
„Po karo, aš manau, Ukraina taps viena iš lyderiaujančių, geriausiai susitvarkiusi Europos valstybė“, – pažymėjo S. Leonavičius.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk paragino Lietuvą pasirinkti Ukrainos regioną, kurio atkūrimą galėtų kuruoti, ieškoti tam donorų.
Pasak jos, jau dabar Estija yra pasirinkusi Žitomiro sritį, Didžioji Britanija – Kyjivo sritį, o Latvija labai susidomėjo Buča.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą17
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...