Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius BNS sakė, kad susitikime kalbėta apie tai, kaip reikėtų sugrąžinti nedirbančius žmones į darbo rinką, o jei to nepavyktų, verslas norėtų supaprastinti sąlygas darbuotojui įvežimui iš trečiųjų šalių.

„Verslui trūksta apie 60 tūkst. darbuotojų, o tuo pačiu turime apie 212 tūkst. bedarbių ir mūsų noras pabandyti išspręsti, kaip grąžinti tuos 212 tūkst., kiek išeitų, kad jie grįžtų į darbą, nes dalis matyt dirba šešėliniame versle, nemoka mokesčių ir apkrauna tuo pat metu visus kitus sąžiningai mokančius mokesčius“, – sakė V. Janulevičius.

Jo teigimu, teigimu, kalbama apie tai, jog pirmiausia reikėtų „ištraukti“ žmones iš nedarbo, o jei jie ir toliau nedirbtų – nustoti mokėti išmokas.

„Lygiagrečiai norėtume įsileisti migraciją iš trečiųjų šalių ir supaprastinti sąlygas, nes šiandien Lietuvos verslas moka per Lenkiją, perka visus darbuotojus ir tokiu būdu mokesčiai yra mokami Lenkijos valstybei, bet ne Lietuvos“, – kalbėjo jis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad premjerė atsižvelgė į verslo atstovų siūlymą ir darbo jėgos trūkumo klausimus pavedė kuruoti Vyriausybės vicekancleriui Rolandui Kriščiūnui.

„Mus tai džiugina, nes nereikės bėgioti po atskiras institucijas ir kiekvienam atskirai aiškinti“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Anot jo, susitikime taip pat kalbėta apie tai, jog jog reikėtų skubos tvarka išgryninti, kurie iš 212 tūkst. bedarbių niekada negalės būti integruoti į darbo rinką, o kurie dirbti gali.

„Kalbant apie bedarbių pašalpas, daugelis žmonių registruojasi kad gautų PSD ir galėtų nemokamai gydytis, tai tas klausimas irgi suprantu, bus sprendžiamas, kad neimituotų, kad realiai turi galvoti, kaip surasti darbą, nes kitaip negausi gydymo ir neužsiiminėti šešėliniame versle“, – teigė D. Arlauskas.

Oficialus nedarbas rugsėjo pradžioje Lietuvoje siekė 12,2 proc., šalyje buvo 211,2 tūkst. registruotų bedarbių. Laisvų darbo vietų skaičius rugpjūtį perkopė 64,8 tūkst. – 5,9 proc. daugiau nei liepą.

Intensyviausiai darbuotojų ieškojo transporto ir saugojimo (8,5 tūkst. pasiūlymų), gamybos (7,2 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo (5,6 tūkst.), prekybos įmonės (5,1 tūkst.).