- Erika Alonderytė, Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerui Sauliui Skverneliui pranešus, kad svarstoma galimybė pamažu leisti dėl karantino apribotam smulkiajam verslui atkurti dalį veiklos, verslininkai sako, kad pirmiausia galėtų atsidaryti lauko kavinės, kepyklos ir kitos smulkios įmonės, tiesiogiai beveik nekontaktuojančios su klientais.
Pasak Lietuvos šeimos verslų asociacijos vadovės Birutės Miškinienės, sprendimas leisti veiklą smulkiam verslui būtų gyvybiškai svarbus.
„Smulkiam, mažam verslui, kuris neturi neperskirstytų pelnų – tai yra maži nedideli versliukai, tai jiems ta pandemija labai pragaištinga, ir kitas dalykas – jeigu yra verslai, kur kontaktas nėra būtinas, tikrai galima pagalvot apie tai, kad jį galima pradėti leisti, bet aišku, kontakto nebuvimas turi būti labai atsakingai įvertintas“, – BNS sakė B. Miškinienė.
„Yra verslų, kuriuos tikrai gali leisti, pavyzdžiui, kepyklos, servisai, prekyba kanceliarinėmis prekėmis – kur nėra kontakto. Nesu tikra dėl grožio paslaugų, čia jau turbūt reikia kentėti ir viskas“, – pridūrė ji.
Vis dėl to B. Miškinienė įžvelgia rizikos, kad atnaujinus veiklą nebus pirkėjų, nes žmonės daugiausia sėdi namuose, todėl verslas gali patirti daugiau išlaidų nei gauti pajamų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad pirmiausia galėtų atsidaryti lauko kavinės.
„Savo sektoriuje labai sveikintume ir matytume lauko terasų atsidarymą. Nuo šeštadienio prasideda labai geri orai, tai aš manyčiau, kad labai atsakingai žiūrint, nesusodinant žmonių vienas prie kito, pirmiausiai turėtų pradėti dirbti lauko terasos, kad nereikėtų eiti į vidų“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.
„Jos veiktų atsakingu režimu, galima taip pasakyti“ – pridūrė ji.
Anot E. Šiškauskienės, viešbučių situacija yra sunkesnė, iš pradžių galėtų pradėti veikti kurortai, SPA centrai.
„Be abejonės, viešbučiams yra kita istorija, jei po truputį leistų atsidaryti, galėtų suaktyvėti vietiniai kurortai, kaip Birštonas, Druskininkai, kad vietiniai žmonės tiesiog važiuotų į SPA viešbučius. Bet čia vėlgi, taip labai atsargiai“, – sakė E. Šiškauskienė.
B. Miškinienė sako, kad pandemija privers žmones permąstyti verslo modelius ir pakeis jų įpročius – jau dabar didelė dalis smulkiųjų verslininkų savo veiklą perkelia į internetinę erdvę, prekiauja elektroninėse platformose ar socialiniuose tinkluose.
„Socialiniuose tinkluose vyksta tulpių pardavimas – tie žmonės, kurie priaugino tulpių ir čia jų sezoninės pajamos, tiesiog tos tulpės atvežamos, pavedimai padaromi internetu, kontakto nėra, jos paliekamos prie durų“, – teigė asociacijos vadovė.
S. Skvernelis trečiadienį sakė, jog galimas veiklos atnaujinimas ir saugumo sąlygos artimiausiu metu bus aptartos su verslo atstovais. Konkrečių verslo šakų jis nedetalizavo, tačiau sakė, kad Vyriausybė pateiks paketą priemonių, kaip atgaivinti nuo karantino nukentėjusį smulkųjį verslą.
Nuo kovo 16 dienos paskelbus karantiną uždarytos visos ne maisto parduotuvės, restoranai, kavinės ir barai, kirpyklos, grožio salonai, taip pat poilsio ir kultūros, ugdymo įstaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP13
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...