- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Viceministras: Lietuva rengiasi grįžti prie fiskalinės drausmės
Lietuva jau ruošiasi grįžti prie Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės, sako finansų viceministras. Pasak Mindaugo Liutvinsko, šį žingsnį Lietuvai ir visa ES žengs, jeigu jos ekonomikoje neįvyks nieko dramatiška ir netikėta.
„Greičiau taip ir bus, toks dabar yra kelias. Jeigu nieko dramatiško, netikėto neįvyks, manau, Europos Komisija savo siūlymo dėl grįžimo prie fiskalinės drausmės reikalavimų po beveik keturių metų pertraukos nekeis. Europos Taryboje tam pritarimas yra“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė M. Liutvinskas.
„Mes, kaip Lietuva, savo matymą tuose rėmuose ir dėliojamės. Jį pateiksime Stabilumo programoje kitą mėnesį“, – pridūrė viceministras.
M. Liutvinskas, be kita ko, sako, kad „įsijungus taisyklėms“, bus pereinamasis laikotarpis, be to, paraleliai vyksta ir taisyklių peržiūros procesas.
„Tai dar yra klausimas, tai prie kokių mes visgi taisyklių grįšime, kiek politinio sutarimo pavyks pasiekti per šiuos metus“, – komitete kalbėjo viceministras.
Jis neprognozavo, ar tai, kad ES ir euro zonoje bus pereinama prie „sąlyginai griežtesnės fiskalinės politikos“, turės įtakos viso bloko augimui: „Čia dar matysime, reikia žiūrėti skaičius, kuriuos prognozuoja šalys“.
EE valstybėms šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis – fiskalinės drausmės taisyklės buvo suspenduotos bent jau iki 2023 metų – buvo planuota, kad ekonomikos augimui sustiprėjus jos nuo šių metų vėl bus taikomos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad reikėtų peržiūrėti ES fiskalines taisykles ir pritaikyti jas pasikeitusiai realybei. Anot jos, taisyklės turi būti patikimos – tiek šalių narių, tiek ir finansų rinkų akyse, skaidriai ir vienodai taikomos visoms šalims.
Šių metų vasarį ES narių finansų ministrai tęsė diskusijas dėl taisyklių peržiūros, daugiausia dėmesio skiriant jų įgyvendinimui, skolos mažinimo reikalavimų ir makroekonominių disbalansų klausimams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Piemenėlių mišios Kauno ark...
-
Šventiniai Kūčių pusryčia...
-
Šurmulys šventiniame Vilniuj...
-
Prekybos centruose – kalėdi...
-
„Žalgirio“ arenoje – ka...
-
Kalėdų Seneliai išriedėjo ...
-
Globalios Lietuvos apdovanojim...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Prieššventinės automobili...
-
Atidarytas atnaujintas Tauro k...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurųDidesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėjaKalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinkluDidžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...