- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį baigiantis anksčiau nustatytam pasėlių deklaravimo laikui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jį žada pratęsti iki birželio 30 dienos.
Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio duomenimis, šiuo metu deklaracijas yra pateikę 107 tūkst. ūkininkų, kai pernai jų buvo iš viso apie 117 tūkst. Iš 2,9 mln. hektarų patvirtinta 2,4 mln. hektarų ploto.
„Kadangi Žemės ūkio bendrovių asociacija penktadienį kreipėsi dėl pratęsimo nors truputį, šiandien buvo susitikimas su Grūdų augintojų asociacija, jie irgi dar prašo šiek tiek pratęsti. Tai daugiau susiję su negamybiniais plotais, su pakrančių apsaugos juostomis. Mes su ministru pasitarę kaip ir sakome teigiamai, kad pratęsime“, – BNS pirmadienį sakė viceministras.
Praėjusią savaitę ministerija skelbė, kad pavėluotai paraiškas bus galima teikti dar 10 dienų ir po birželio 20-osios – iki birželio 30 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc. Dabar numatoma iki šios datos sankcijų netaikyti.
E. Giedraičio teigimu, dėl Žemės ūkio duomenų centro lėtumo pasitaiko atvejų, kad ūkininkai negali laiku pateikti deklaracijų.
„Deklaravimas kaip ir įvykęs, o mūsų pratęsimas daugiau tiems, kurie nori pasikeisti kažką papildomai, ekoschemose sudalyvauti“, – teigė viceministras.
Jis teigė, kad deklaravimo rezultatai neblogi, paprašyta apie 80 proc. ekoschemoms skirtų lėšų, tačiau sunkumų buvo dėl kraštovaizdžio elementų deklaravimo.
„Labai smulkūs elementai, jie atsiranda plotuose, kur nebuvo niekada deklaruojama. (...) Kraštovaizdžio elementų suplanuota tik 6 proc. ploto. Labai keblu, nelabai ūkininkams patrauklu, apie tuos dalykus galvosim rudenį, ką pakeisti, kad būtų patrauklu“, – teigė E. Giedraitis.
Tuo metu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad ūkininkai nepatenkinti deklaravimu – taisyklės buvo per sudėtingos, kai kuriais atvejais jų įgyvendinti nepavyksta ir techniškai.
„Tikrai buvo galima padaryti geriau visus tuos darbus, sakėm apie gresiančius nesklandumus ir problemas dar prieš gerus metus, ne į visas mūsų pastabas buvo atsižvelgta, bet visos jos pasitvirtino. Ūkininkai negali visų savo, ypač kraštovaizdžio, elementų deklaruoti, apsaugos juostų. Tų dalykų, kuriuos daro vardan gamtos, klimato saugojimo, deklaruoti nėra galimybės dažnu atveju“, – BNS sakė A. Macijauskas.
„Ūkininkai dėl to yra nusivylę – įdėję pastangų, lėšų, darbo įrengti tuos kraštovaizdžio elementus, apsaugos juostas, tačiau juos deklaruoti labai sudėtinga, dažnu atveju ir neįmanoma“, – pridūrė jis.
A. Macijauskas taip pat sakė pastebėjęs, kad deklaravimo reikalavimai Lietuvoje yra vieni griežčiausių Europos Sąjungoje.
Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turėjo rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.
2023–2027 metų finansiniu laikotarpiu nelieka žalinimo išmokų, tačiau sukurta nauja sistema. Tiesioginėms išmokoms iki 2027-ųjų bendrai skiriama 3 mlrd. eurų, iš jų 25 proc. – ekoschemoms. Jos nėra privalomos, tačiau ūkininkai gaus papildomas išmokas, jei taikys aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB) reikalavimus.
ŽŪM teigimu, vidutinė išmoka po deklaravimo šiemet turėtų siekti apie 206 eurus už hektarą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: PSD skolininkai antstoliams nebus perduodami2
Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. ...
-
Nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono gyventojams – 152 tūkst. eurų
Vyriausybė skyrė 152 tūkst. eurų pernai vasarą nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono savivaldybės gyventojams susiremontuoti namų stogus. ...
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms5
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija5
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai22
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu16
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...