- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei trečiadienį pritarus 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektų rengimo ciklui, finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad biudžetą Seime siekiama priimti anksčiau nei įprastai – nelaukiant gruodžio vidurio.
„Tikslas yra, kad biudžetas būtų patvirtintas kiek įmanoma anksčiau. Be abejo, po atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus, bet nelaukiant gruodžio vidurio, kad ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai, biudžetinės įstaigos galėtų planuoti savo veiklą, pirkimus, programas ir taip toliau“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Norkūnas.
Pasak jo, planuojama, kad Vyriausybė 2024 metų biudžeto projektą Seimui pateiks iki spalio 6 dienos. Tačiau ar biudžetas bus priimtas iki gruodžio vidurio, priklausys nuo Seimo valios.
„Pati mintis yra tokia, kad kuo anksčiau parengsime, tuo didesnis užtikrintumas. Jeigu didelių batalijų Seime nebus, tikėtina, kad prezidentas biudžeto įstatymą gali pasirašyti gerokai anksčiau nei istoriškai“, – teigė G. Norkūnas.
2023 metų biudžeto projektui Vyriausybė pritarė pernai spalio 7-ąją, o spalio 11 dieną jis buvo pateiktas Seimui, kuris jį priėmė lapkričio pabaigoje, o ne gruodžio viduryje, kaip anksčiau buvo įprasta. Prezidentas Gitanas Nausėda biudžeto ir su juo susijusius mokesčių įstatymus pasirašė gruodžio 1-ąją.
Pasak finansų viceministro, 2024 metų biudžeto rengimo ciklo naujovės – jau birželį numatomi asignavimų valdytojų pasitarimai Finansų ministerijoje bei rugsėjį – su premjere.
„Pasitarimai Finansų ministerijoje, kurie duos užtikrintumą asignavimų valdytojams. Antras dalykas, pasitarimai su ministru pirmininku (rugsėjį – BNS), kurie iš principo ir bus tikrosios derybos dėl priemonių, dėl pažangos priemonių“, – sakė G. Norkūnas.
Pasak jo, liepą–rugpjūtį nustačius maksimalius asignavimų limitus jų valdytojai jau galės planuoti kitų metų biudžetą.
„Asignavimų valdytojai jau galės planuotis savo kitų metų biudžetą. Pagrindinės pozicijos, pagrindinės išlaidų grupės iš principo bus jau žinomos. Nepaisant to, kad 2024 metų biudžeto įstatymas dar nebus priimtas, bet asignavimų valdytojai jau turės užtikrintumą dėl didelės biudžeto dalies finansavimo bei pritarimo“, – teigė G. Norkūnas.
Peržiūrėti šių metų biudžeto kol kas neplanuojama
G. Norkūnas teigė, kad dar šiemet Seimui pritarus bankų solidarumo įnašui didėtų išlaidos gynybai.
„Tikėtina, Seimui priėmus šį solidarumo įnašo įstatymą, šios srities išlaidos bus didesnės jau šiemet, nes pagal projektą numatytas mokėjimas kas ketvirtį, tai mes jau ir šiemet gautume tam tikrą sumą“, – teigė G. Norkūnas.
Anot viceministro, šių metų biudžeto peržiūrėti kol kas neplanuojama.
„Biudžetas yra vykdomas, truputėlį anksti daryti toli siekiančias išvadas, bet kai kur yra ir pajamų perviršiai, ir išlaidų sutaupymai, bet pernelyg anksti, kad galima būtų daryti toli siekiančias išvadas“, – teigė G. Norkūnas.
„Vienas dalykas, ką galiu pasakyti, priežasčių ar ketinimų peržiūrėti biudžetą neturime“, – pridūrė jis.
G. Norkūno vertinimu, šiemet planuotas 4,9 proc. nuo BVP biudžeto deficitas turėtų būti mažesnis.
Planuoja išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius
Pasak G. Norkūno, šiuo metu rengiamomis Biudžeto sandaros įstatymo pataisomis numatoma įtvirtinti taisykles, kurių pagrindu būtų tvirtinami išsamesni trejų metų biudžeto rodikliai.
„Nors faktiškai ilgą laiko tarpą mes kalbėdavome apie trejų metų biudžetą, bet ką realybėje reiškė antrų–trečių metų biudžetas – tai tiesiog Seimas savo nutarimu patvirtindavo tų metų pajamas ir išlaidas. Kitaip sakant, porą rodiklių patvirtina ir mes tai vadiname biudžetu“, – teigė G. Norkūnas.
„Mūsų tikslas iš tiesų planuoti trejų metų biudžetus su vienodu detalumu – tai bus pilnaverčiai biudžetai, o ne tik iš projekcijų išeinantys pajamų ir išlaidų skaičiai“, – pridūrė finansų viceministras.
Pasak jo, šiemet planuojama patvirtinti 2025–2027 metų detalesnius biudžetus.
Pasak G. Norkūno, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai numato ir galimybę asignavimų valdytojams išlaidas perkelti į kitus metus.
„Tam, kad asignavimų valdytojai žinodami, kad nespėjo panaudoti pinigų tam, kam reikia, pinigus naudodami tam, kam tik gali, kad jų neprarastų, kad nebūtų tęsiama tokia praktika, bus galimybė tam tikromis sąlygomis asignavimus perkelti į sekančius metus“, – teigė G. Norkūnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo1
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą2
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis2
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...
-
G. Paluckas: supaprastinti reikalavimai atveria kelią piktnaudžiavimui
Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ...
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...