- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovą vidutinė elektros energijos kaina Nord Pool Spot (NPS) biržos Lietuvos zonoje nukrito iki 14,35 ct/kWh ir buvo 2,6 proc. mažesnė nei šių metų vasarį, kai ji siekė 14,76 ct/kWh. Lyginant su 2013 m. kovu, elektros energija praėjusį mėnesį buvo net 10,3 proc. pigesnė.
Didžiausio lietuviško kapitalo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio teigimu, elektros energijos kainos mažėjimą kovą nulėmė keli veiksniai.
„Viena vertus, bendras Lietuvos elektros energijos poreikis kovą, lyginant su vasariu, sumažėjo beveik 11 proc. iki 0,784 TWh. Tam esminės įtakos turėjo nuo praėjusio mėnesio 4 laipsnių iki 4,5 laipsnių pakilusi vidutinė oro temperatūra, kuri pernai tuo pačiu metu buvo net 9 laipsniais mažesnė. Taip pat prisidėjo ir didesnis, lyginant su vasariu, nedarbo dienų skaičius – tuo metu elektros energijos suvartojimas buvo natūraliai mažesnis“, - sako „Energijos tiekimo“ vadovas.
Kita vertus, pasak A. Juozaponio, suveikė ir didesnės pasiūlos veiksnys: prasidėjus pavasariniam atlydžiui, daugiau nei 23 proc. išaugo generacija Kauno hidroelektrinėje; antra, dar nepasibaigus šildymo sezonui, elektros energiją vis dar gamino kogeneracinės elektrinės.
Latvijos NPS zonoje elektros energijos kaina visomis valandomis sutapo su Lietuvos zonos kainomis, tačiau vidutinės kainos Lietuvoje ir Latvijoje kovą buvo 24 proc. aukštesnės už vidutinę kainą Estijoje (10,89 ct/kWh). Pasak A. Juozaponio, šį skirtumą nulėmė beveik visą kovo mėnesį pagal planą vykdyti perdavimo linijų tarp Estijos ir Latvijos remontai, sumažinę pralaidumus tarp šių šalių, taigi, į Latviją ir Lietuvą sunkiau pateko pigesnė elektros energija iš Skandinavijos rinkų.
Dėl jau pilnu pajėgumu veikiančios Estijos ir Suomijos energetikos sistemas jungiančios „Estlink 2“ jungties, Estijos NPS zonoje vidutinė mėnesio kaina nukrito 9,3 proc. ir beveik susilygino su Suomijos NPS zonoje susiformavusia kaina (10,76 ct/kWh).
Kainos tarp trijų Baltijos šalių ir Suomijos NPS buvo vienodos (10,13 ct/kWh) tik kovo 29 d., kai pralaidumai tarp valstybių buvo pakankami, kad visų šalių poreikiui patenkinti reikalingas elektros energijos kiekis pasiskirstytų be kliūčių.
Perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, balandį dviem savaitėms planiniam remontui bus atjungtos dvi elektros perdavimo linijos tarp Estijos ir Latvijos. Metiniam planiniam remontui nuo balandžio 14 d. bus išjungtas ir vienas Karaliaučiaus šiluminės elektrinės 450 MW gamybos blokas, todėl elektros energija į Lietuvą bus importuojama iš Skandinavijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos ir žemyninės Rusijos.
„Energijos tiekimo“ vadovas prognozuoja, kad prasidėjus linijų remontams bei nustojus elektros energiją gaminti termofikacinėse elektrinėse, balandį NPS Lietuvos zonoje gali formuotis aukštesnė kaina.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Galite prarasti kelis šimtus eurų ir dalį atostogų: ekspertė paaiškino, kada taip gali nutikti
Gruodį – dovana iš darbdavių, tik ne po eglute, o į banko sąskaitą. Dalis lietuvių jau sulaukė 13 atlyginimo ir įvairių premijų. Visgi buhalteriai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka gauti tokią dovaną dar šiais metais. Dėl to...
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu12
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...