„Grąža, garantija ir greitas likvidumas yra tie svarbūs dalykai, apie kuriuos galvosime jau pradėję gilintis ir pradėję žiūrėti, kaip tą sistemą galėtume sukurti Lietuvoje, vadovaudamiesi kitų šalių gerosiomis praktikomis“, – antradienį LRT radijui sakė Dainius Vilčinskas.

„Kad visa sistema veiktų, turi būti užtikrinta, kad gyventojai ar įmonės, kurių indėliai bus nukreipti per ILTE į ekonomiką, būtų tikri, kad nepraras lėšų – turi būti garantuojama. Kitas svarbus dalykas – kad paprašius gyventojai tas lėšas galėtų atgauti – užtikrintas likvidumas“, – kalbėjo jis.

Pasak D. Vilčinsko, Lietuvos ekonomikai trūksta apie 5 mlrd. eurų, o bankuose „tiesiog guli“ apie 12 mlrd. eurų „nedirbančių“ gyventojų ir verslo indėlių.

Tiek jis, tiek prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pabrėžė, kad šalies ūkio augimas būtų vienas pagrindinių didesnio krašto apsaugos finansavimo šaltinių.

Lietuvos ekonomikai trūksta apie 5 mlrd. eurų, o bankuose „tiesiog guli“ apie 12 mlrd. eurų „nedirbančių“ gyventojų ir verslo indėlių.

Prezidentūra dar sausį pasiūlė sukurti schemą, kaip gyventojų taupomosiose sąskaitose esančias lėšas ILTE galėtų panaudoti jas skolindama verslui, investuodama į gynybos pramonę ar infrastruktūros projektus ir taip skatintų ekonomikos augimą.

„ILTE tai būtų vienas iš finansavimo šaltinių. Jei dalis indėlių nukreipiama per ILTE į ekonomiką, ILTE skolina ir investuoja lėšas į Lietuvos įmones, skolina smulkiam ir vidutiniam verslui, stambiam verslui ir dideliems projektams, dirba su žemės ūkio sektoriumi, finansuoja daugiabučių renovaciją, po truputį pradės finansuoti infrastruktūros objektus ir kita“, – LRT radijui kalbėjo D. Vilčinskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad ILTE gyventojų indėlių tiesiogiai nepriiminės, todėl konkrečią tvarką, kaip šios lėšos pasiektų plėtros banką, reikės sukurti kartu su Lietuvos banku ir komerciniais bankais.

Tuo metu V. Augustinavičius sakė, kad tokias taupomąsias sąskaitas gyventojai galėtų atsidaryti savanoriškai. Anot jo, tokia priemonė pasiteisino Prancūzijoje.

„Tikrai žmonėms (Prancūzijoje – BNS) tai yra labai svarbus taupymo šaltinis: dalis lėšų yra komerciniuose bankuose, dalis laikoma tose taupomosiose sąskaitose. O tų taupomųjų sąskaitų likučiai galiausiai laikomi valstybiniame plėtros banke“, – sakė V. Augustinavičius.

Savo ruožtu buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė abejojo, ar gyventojai susidomės skolinimu ILTE.

„Gyventojai gana inertiški ir savo pinigų nukreipti net į terminuotus indėlius ar net į sąskaitas, kur dabar už einamąsias sąskaitas gali gauti lėšų, neskuba. Dažniausiai žmonės nesinaudoja tokiomis galimybės, tad nesitikėčiau labai didelio proveržio ir kad žmonės puls masiškai naudotis“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė tikino pasiūlymą palaikanti bei pabrėžė, jog tai padėtų daugiau finansavimo sulaukti ir smulkiam bei vidutiniam verslui.

V. Augustinavičius anksčiau sakė, jog reikėtų sutarti, ar gyventojų lėšos nacionalinį plėtros banką galėtų pasiekti tiesiogiai, ar per komercinius bankus. Jo teigimu, jei dėl to būtų apsispręsta šiemet, ILTE gyventojų indėlius galėtų priimti ar kitaip jais naudotis „poros metų perspektyvoje“.

Lietuvos banko duomenimis, trečiojo 2024 metų ketvirčio pabaigoje indėlių bankuose buvo 55,5 mlrd. eurų, iš jų gyventojų terminuotųjų indėlių – 8,8 mlrd. eurų, einamųjų – 14,9 mlrd. eurų.