- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams.
Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu šiemet jis turėtų siekti 4,4 proc. BVP.
Finansų ministerijos teigimu, planuojant kitų metų valstybės išlaidas didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.
Premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad kitų metų biudžetas mažins skurdą šalyje.
„Mes manome, kad prisidės, ypatingai tose grupėse, kurios turi santykinai didesnę riziką negu vidutinę. Kai kurios priemonės pradėtos įgyvendinti šiais metais, tačiau jos kitais metais plečiamos“, – spaudos konferencijoje po biudžetų priėmimo sakė I. Šimonytė.
„Čia paminėčiau vienišo asmens išmoką, kadangi viena iš grupių, kuri turi didžiausią skurdo rizikos lygį yra vieniši, vieni gyvenantys, pagyvenę žmonės“, – kalbėjo premjerė.
Asignavimai krašto apsaugai kitąmet planuojama didės 12,2 proc. (128 mln. eurų) ir iš viso sudarys 1,176 mlrd. eurų (2,05 proc. BVP). Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų.
Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.
Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 229,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – mokytojų, dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimų didinimui.
2022 metų biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.
Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma nuo 2022 metų pradžios didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Ateinančių metų didžiausia konsoliduotų biudžetų dalis (be ES investicijų) skirta socialinės apsaugos sričiai – 7,858 mlrd. eurų, arba 759,5 mln. eurų daugiau, lyginant su 2021 metais.
Valstybinio socialinio draudimo pensijoms iš Sodros ir Valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.
Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc. (1,422 mlrd. eurų) iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – sumažėti 0,8 proc. (133,848 mln. eurų) iki 16,481 mlrd. eurų. Finansų ministerijos teigimu, eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtu asignavimus, kitąmet planuojamos biudžeto išlaidos didėja 8,3 proc. (1,239 mlrd. eurų).
„Sodros“ pajamos kitąmet, numatoma, didės 9,5 proc. (504,7 mln. eurų) iki 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 8,8 proc. (446,7 mln. eurų) iki 5,534 mlrd. eurų.
Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) ketinama surinkti 2,79 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. (203 mln. eurų) daugiau nei šiemet, o jo išlaidos augs 12,1 proc. (300,7 mln. eurų) iki taip pat 2,79 mlrd. eurų.
Planuojamos savivaldybių pajamos kitais metais augs 13,7 proc. (514,5 mln. eurų) iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5 proc. (512,8 mln. eurų) iki 4,312 mlrd. eurų. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų) iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (159,1 mln. eurų) iki 1,657 mlrd. eurų.
Vyriausybė pritarus, biudžetų projektai bus teikiami Seimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms2
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...