- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Žygimantas Mauricas.
Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas būtų tik „simbolinis ėjimas“, nes jo duodama nauda 2025 m. sumažėtų 4 kartus, aiškina „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pabrėžia, kad jeigu Europos Centrinis Bankas (ECB) bankai pradės mažinti bazines palūkanų normas, to imsis ir kiti bankai, kas sumažins jų pelnus.
„Jeigu dar palūkanos bus sumažintos, kaip yra tikimasi, tai tiesiog nebebus tų perteklinių, laikinų pelnų. Ir tos sumos, jos sumažės apie 4 kartus iki 50 mln. eurų, nuo dabartinių 200 mln. eurų. Tai, jeigu bus mokestis paliktas, suma bus ženkliai mažesnė surinkta“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.
Ekonomistas priminė, kad perteklinius bankų pelnus nulėmė tai, jog išaugus palūkanų normoms, didžioji dalis visuomenės laikė pinigus sąskaitose, o ne indėliuose. Tai reiškė, kad bankų pelnai staiga išaugo, bet kaštai nepasikeitė.
„Solidarumo mokestis galėjo atsirasti, nes buvo pakeltos palūkanų normos. O mūsų šalyje žmonės laiko daug pinigų net ne indėliuose, o sąskaitose už kurias nėra mokamos palūkanos. Tuo metu paskolos yra pririštos prie tarpbankinių palūkanų. Tai kylant palūkanoms automatiškai didėjo bankų pelnas, bet nedidėja ar lėtai didėja bankų kaštai“, – aiškino ekonomistas.
„Dabar už indėlius jau galima gauti 3 ar 4 proc. palūkanų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra užsiminę, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti naudojamas gynybos reikmėms finansuoti.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Avarija Tunelio gatvėje...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Akcija, skirta apginti už Ukr...
-
Akcija „NE(pasi)DUOK“ suk...
-
Amžinajam poilsiui išlydimas...
-
Sniego pusnys Vakarų Lietuvoj...
-
Baltijos Ministrų Tarybos pre...
-
G. Nausėda susitiko su D. Ša...
-
Protestas „Dešimt minuči...
-
Europos vyrų krepšinio čemp...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų1Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas35Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvasLietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumųLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestintiNaujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...