Seimas priėmė Darbo partijos atstovų parengtą rezoliuciją, kurioje siūloma minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo 2016 metų liepos didinti iki 437 eurų – iki Darbo partijos žadėtų 1509 litų. Ar tai ekonominiais argumentais paremtas siūlymas, ar viso labo priešrinkiminis populizmas? „Dėmesio centre“ – pokalbis su Darbo partijos frakcijos seniūnu Kęstučiu Daukšiu ir Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.

– Pone Daukšy, įrodykite, kad siūlymas didinti minimalią algą pagrįstas ekonominiais argumentais o ne priešrinkiminiu populizmu?

– Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra mažesnė negu pragyvenimui būtinas minimumas. Netgi SEB banko analitikai yra pasakę, kad dabar 500 eurų yra ta suma, už kurią vienas šeimos narys gali normaliai pragyventi.

– Tačiau atspirties taškas turėtų būti galimybės mokėti didesnę minimalią algą, o ne poreikis ją gauti?

– Labai dažnai painiojami keli dalykai. Pavyzdžiui, teigiama, kad reikės labai daug biudžeto pinigų. Dabar yra apie 240 tūkstančių darbuotojų, gaunančių minimumą, iš jų trečdalis – biudžetinių įstaigų darbuotojai. Jei pastariesiems didėja atlyginimas, atitinkamai didėja ir jų mokesčiai į biudžetą.

– O kaip verslas? Didžioji dalis gaunančiųjų minimumą dirba privačiose įmonėse?

– Dažniausiai kalbame, kad verslininkai nesugebės išmokėti žmonėms atlyginimų, bet nekalbame apie tai, kad žmonės išleis pinigus ten, kur gyvena. Minimaliai uždirbantys neneša pinigų į banką, nes neturi, jie nevažiuoja į Turkiją atostogauti ir neišveža pinigų iš Lietuvos. Taigi, didesni pinigai, kuriuos žmonės gaus, grįš į tą patį verslą, į apyvartą ir panašiai.

– Pone Šilėnai, sutinkate su tokiais argumentais?

– Kai valdžia didina atlyginimus kitų sąskaita, ji yra geradaris, žaidžiantis kitų rankomis. Jeigu norima gerinti mažai uždirbančių žmonių padėtį, neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas yra vienas būdų. Sutinku, kad Lietuvoje yra daug sunkiai pragyvenančių žmonių, tačiau joks minimalios algos dydis neužtikrins žmonėms pragyvenimo. Jeigu kalbėtume apie minimumą, kuris užtikrintų pragyvenimą, tai vienokią minimalią algą turėtų gauti vienišas vyras ir visiškai kitokią turėtų gauti moteris, viena auginanti du vaikus. Kitaip tariant, turėtume pripažinti, kad kiekvienam minimali mėnesinė alga turėtų būti pritaikyta pagal poreikius. Kalbant apie verslą, sutinku, kad yra įmonių, kurios gali mokėti didesnę minimalią algą, nemažai yra tokių, kurios moka kur kas didesnius atlyginimus, nes gali sau leisti. Tačiau yra ir tokių, kurios negali. Esame darę ne vieną tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad smulkioms įmonėms ir toms, kurios turi daugiau darbuotojų ir mažiau kapitalo, patyrusioms finansinių sunkumų, kiekvienas minimalios algos didinimas yra smūgis. Tada vienos įmonės atleidžia darbuotojus, kitos – įdarbina žmones nepilną darbo dieną, šis reiškinys jau atsispindi statistikoje. Nepilną darbo dieną dirbančių žmonių skaičius mažėja, o minimalios algos segmente tokių žmonių skaičius auga.

– (K. Daukšys) Tiek didžiosios, tiek mažosios verslo įmonės skundžiasi ne tuo, kad reikia mokėti didesnę minimalią algą, o tuo, kad neranda darbuotojų. Be to, dalis įmonių moką minimalią algą ir dar papildomai neoficialiai. O kitos moka viską oficialiai ir pralošia įmonėms, kurios kažką slepia. Tad minimalios algos padidinimas sąžiningai veikiančioms įmonėms suteikia kompensaciją už konkurencinio pranašumo praradimą.

– (Ž. Šilėnas) Pakėlus minimalų atlyginimą, įmonės, slepiančios mokesčius, juos slėps dar labiau. Žmonės, dirbantys puse etato, dirbs ketvirtadaliu. Tai niekaip neišsprendžia nelegalaus verslo problemos. Netgi atvirkščiai – sukuria daugiau paskatų trauktis į šešėlį.

– Pone Daukšy, ar reikia ieškoti ekonominių argumentų? Tai yra noras parodyti rinkėjams, kad padarėte, ką žadėjote. Arba norėjote padaryti, bet blogas Butkevičius ir bloga vyriausybė, blogi socialdemokratai su tuo nesutiko. Ar ne taip?

– Ne Butkevičius yra blogas ir ne vyriausybė. Ji didina minimalią algą visą laiką.

– Tačiau premjeras, priėmus Seime Darbo partijos pasiūlytą rezoliuciją, sakė, kad nėra galimybių didinti MMA iki 437 eurų?

– Priimta rezoliucija atkreipė vyriausybės dėmesį, kad MMA būtina didinti. Jeigu nebus rasta galimybių didinti iki 437 eurų, dirbantiems už minimumą bus labai gerai, jei jų alga padidės kad ir iki 400. Statistikos departamentas 2012 metais buvo nustatęs, kad minimalus pragyvenimo lygis tuo metu turėjo būti 247 eurai, o MMA tada buvo 246 eurai neatskaičius mokesčių. Minimali alga turi būti tokia, kad žmogus iš tikrųjų galėtų pragyventi, o ne kažkoks abstraktus dydis.

– Kodėl mes apskritai kalbame apie mistinį skaičių – 437 eurus arba 1509 litus, kuris sutampa su Palangos gelbėtojų telefono numeriu, apie ką jau ne kartą viešai kalbėta. Kodėl jūs laikotės įsikibę to skaičiaus?

– Šis skaičius įrašytas į Darbo partijos programą ir mes siekiame, kad pažadai būtų įvykdyti. Be to, mes nepriėmėme įstatymo ir nepakėlėme minimalios algos. Mes tik pasiūlėme vyriausybei rasti galimybių. Tikiu, kad vyriausybė tų galimybių ras.

– (Ž. Šilėnas) Poną Daukšį galima pagirti už sąžiningumą. Jis patvirtino, kad minimalios algos nustatymas yra visiška politika. Nesvarbu, ar tai rezoliucija, ar dar kokia gudri forma. Faktas, kad tai yra politinis sprendimas. Kas gauna Lietuvoje minimalų atlyginimą? Tie, kurie tik ateina į darbo rinką, persikvalifikuoja, tai yra pirmas laiptelis įsitvirtinant darbo rinkoje. Keldami minimalią algą galime daugybę žmonių nublokšti į bedarbystę. Tokių pavyzdžių yra ir kitose šalyse, kai politiniu sprendimu minimali alga tampa per didelė ir jauni žmonės negali įsidarbinti.

– (K. Daukšys) Jeigu mes priėmėme politinį sprendimą, įvedėme eurą ir leidome kainoms pakilti, tai kodėl mes negalime priimti kito politinio sprendimo ir padidinti MMA, kad žmonėms gyvenimas pagerėtų?

– Pone Daukšy, gera būti geram kitų sąskaita?

– Kodėl kitų? Politikai, verslininkai, darbuotojai yra tokie patys Lietuvos žmonės. Jei darbuotojams blogai, tai ir verslininkams blogai. Žinau, nes ir pats buvau verslininkas. Jeigu verslininkams blogai, valdžiai irgi blogai. Laisvosios rinkos institutas turi savo nuostatas, jų laikosi, aš gerbiu jų pastovumą, tačiau tam tikrais atvejais valstybės įsikišimas į ekonomiką yra būtinas.

– (Ž. Šilėnas) Dabar mes nekalbame, ar reikia didinti minimalią algą. Mes kalbame, ar ją reikia didinti šitaip ženkliai. Be to, neteisinga kaltinti verslininkus, kad jie, sukčiai, nenori mokėti didesnių algų. Kodėl valstybė kai kuriems biudžetininkams moka minimalias algas? Nes neturi pinigų. Taip pat ir kai kurie verslininkai neturi pinigų mokėti daugiau.

– (K. Daukšys) Reikia pripažinti, kad valstybinėse įstaigose kartais lėšos naudojamos neracionaliai, priimama daugiau žmonių už mažesnius atlyginimus ir panašiai. Ir versle būna visko. Bet bendras mūsų tikslas – kad lietuviškas verslas sėkmingai vystytųsi, o darbuotojai nenorėtų išlėkti į užsienį daugiau užsidirbti.

– (Ž. Šilėnas) Pritariu, tačiau minimalios mėnesinės algos didinimas – ne išeitis.