- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šildymo kainoms kopiant į aukštumas, Vyriausybė siūlys šį šildymo sezoną PVM lengvatą šildymui nuo 9 proc. iki 0 proc. Tai įsigaliotų nuo šių metų sausio 1 d. ir būtų įgyvendinama atgaline data, praneša LNK.
Įžvelgia diskriminaciją
„Ačiū. Galima padėkoti už visus mažesnius mokesčius, lengvatas, bet pripažinkime, kad 200 kv. metrų buto Senamiestyje savininkui ir gyventojui tos PVM lengvatos nelabai reikia. O pensininkų bute, kuris yra šildomas dujomis, arba gyvena vienkiemyje ir turi geoterminį šildymą, ten jokios lengvatos nėra, reikia mokėti 21 proc. už elektrą ir dujas. Čia yra diskriminuojanti priemonė. Visiškai neaišku, kodėl tik centralizuotą šildymą perkantys gali gauti tokią lengvatą“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
N. Mačiulis aiškino, kad tokia lengvata šildymo sąskaitas sumažintų 9 proc.
„Jeigu mokėjo 1000 eurų, mokės 90 eurų mažiau, jei mokėjo 100 eurų, sutaupys 9 eurus. Bet esmė ta, kad tai nėra tikslinė lengvata. Ji yra suteikiama visiems, kurie turi būstą, kuris šildymas centralizuotai tiekiama šiluma, net jeigu jiems to nereikia. O jei kažkas šildosi dujomis, geoterminiu šildymu ar elektra, jie jokios lengvatos negauna – vien čia yra keista. Kitas svarbus aspektas: tie, kurie šildosi centralizuota šiluma, jie turi lengvatas, kurias gali gauti kompensacijų forma, tai jau yra labai kryptingos lengvatos, kurias gali gauti mažas pajamas gaunantys gyventojai, savivaldybė. Tos sąskaitos kai kuriais atvejais gali neviršyti 10 eurų per mėnesį. Mes jau turėjome puikius instrumentus, kurie padeda neturtingiausiems gyventojams, mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, o dabar išplečiamas tas sąrašas iki tų, kurie turi ir labai prabangius būstus Senamiestyje“, – kalbėjo ekonomistas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
N. Mačiulis paaiškino, kuo laikinas PVM mažinimas yra pavojingas valstybei.
„Apskritai tokie trumpalaikiai mokesčių pakaitaliojimai yra ydinga priemonė spręsti socialines ir ekonomines problemas. Yra priemonės, kurias aš jau minėjau, pavyzdžiui, tikslinės kompensacijos tiems, kuriems reikia, kurie negauna pakankamų pajamų. Jeigu mes kalbame apie ilgalaikį problemų sprendimą, kaip sumažinti gyventojų priklausomybę nuo importuojamų dujų, kitų išteklių, yra didesnė pinigų suma, investuojant, pavyzdžiui, į saulės baterijas. Tokiais būdais galima mažinti mūsų priklausomybę nuo tų sunkiai prognozuojamų gamtinių išteklių kainų“, – šnekėjo jis.
Sukritikavo Lenkijos politiką
Netikiu, kad vilniečiai leis savo laisvalaikį važiuodami per pusę Lietuvos į Lenkiją, kad nusipirktų pigesnio kuro, kurį sudegins važiuodami pirmyn–atgal.
Lenkija laikinai panaikino PVM maistui, sumažino PVM degalams. Prognozuojama, kad lietuviai masiškai lėks apsipirkti į Lenkiją.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad Lenkija pažeidinėja Europos Sąjungos direktyvas, tuštinasi ant Europos Sąjungos visų įstatymų ir bendrų susitarimų, pradedant nuo žiniasklaidos ribojimo ir teismų politizavimo, iki štai tokių dalykų. Ji negali taikyti tokių tarifų vienašališkai ir tokiais tarifais konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis. Vieninga Europos Sąjungos rinka, tos mokestinės direktyvos ir buvo tam sukurtos, kad vienos valstybės nebandytų nuskurdinti kitų. Tikrai netikiu, kad vilniečiai leis savo laisvalaikį važiuodami per pusę Lietuvos į Lenkiją, kad nusipirktų pigesnio kuro, kurį sudegins važiuodami pirmyn–atgal, ar tam, kad nusipirktų pigesnės, prastesnės kokybės maisto produktų. Yra, kas gyvena arčiau pasienio, kurių padėtis sudėtingesnė, jie iš tiesų pasinaudoja ta galimybė. Dėl to turbūt Lietuvoje reikėtų svarstyti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems maisto produktams, bet ne kaip laikiną priemonę. Tai, ką daro Lenkija, laikinai sumažina, laikinai padidina, tikrai yra bloga praktika, dėl kurios naudos gauna ne galutiniai vartotojai daugeliu atveju“, – teigė N. Mačiulis.
Jis pasiūlė ilgalaikį PVM mažinimą kai kuriems maisto produktams.
„Tai yra svarstytina priemonė – pakeisti PVM įstatymą ne keliems mėnesiams, bet žiūrėti, ar tai iš tiesų būtų priemonė, kuri padėtų tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikia. Bet visi, kurie siūlo lengvatas ar maistui, ar šildymui, ar kitoms paslaugoms, turi pasakyti, iš kur tie pinigai: ar bus didinami kažkurie kiti mokesčiai, ar lėčiau didės atlyginimai gydytojams ir mokytojams. Nes čia ir arkliui aišku, bet kas gali pasakyti: „Mažiname visus mokesčius, PVM bazinis tarifas – 15 proc., visam maistui – 9 proc., šildymui – 9 proc. Padarysim viskam“ – čia didelio išsilavinimo nereikia. Bet kai ateina klausimas, iš kur tie pinigai... GPM didinsit? Nekilnojamojo turto visuotinį mokestį įvesit? Nemokėsite atlyginimų? Tą populizmą reikėtų išravėti, jis ateina ir iš vienos, ir iš kitos aikštės. Kartais tikrai nemalonu klausytis“, – kalbėjo ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„LTG Cargo“ neįleido į Lietuvą dar vieno „Z“ raide pažymėto traukinio vagono
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pa...
-
Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?
Dešimtys tūkstančių lietuvių gyvena arba kitaip naudojasi sklypais, kurių ribos nebeatitinka naujausių žemėlapių registruose. Anot Registrų centro, privaloma atlikti naujus matavimus. Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tokios prievolės ...
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Šiuolaikinė darbo vergovė Lietuvoje: atvykėliai atsiduria tarp kūjo ir priekalo
Vien šiemet nuo sausio Lietuvos teismuose yra 400 bylų, kai atvykėliai iš trečiųjų šalių įrodinėja, kad lietuviai darbdaviai juos apgavo – neišmokėjo algos ar išnaudojo, kartais ir vergiškomis sąlygomis...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...
-
Teisybės ieškos teisme: jeigu pavyks, 50 mln. eurų bus sumokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės
Atsiskaitymo už energiją sistemoje – chaosas, dėl kurio kenčia gyventojai. Dalis permoka už šildymą, o už tai valstybinis reguliuotojas žada bausti šilumos punktų prižiūrėtojus. Štai vienas nepriklausomas elektros tiekėj...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,421 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,421 proc. ...
-
„LTG Infra“ už 3,4 mln. eurų modernizuos devynias pervažas ruože Vilnius–Klaipėda
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ modernizuos devynias prioritetines pervažas geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda. ...
-
Aplinkosaugininkai: „LTG Infra“ sutvarkė 2 tūkst. senų pabėgių
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) nurodymu, sutvarkė 2 tūkst. tonų senų medinių pabėgių Radviliškyje. ...
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“5
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...