- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai derantis su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo Lietuvoje, gynybos pramonės atstovai ir ekspertai sako, jog būtinas ir valstybės finansinis indėlis bei griežti kriterijai būsimai jos vietai.
„Rheinmetall“ praėjusią savaitę oficialiai patvirtino apie ketinimus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas spėja, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. eurų.
„Investicija į gamyklą turėtų būti 250 milijonų ir plius. Šnekėčiau apie tokią valstybės investiciją, bet nesu susipažinęs su projektu ir jo apimtimis. Visiškai jokios informacijos dar neturime“, – BNS sakė V. Sabaliauskas.
„Kadangi esame kalbinę kitus gamintojus ateiti į Lietuvą, šis skaičius nėra atsitiktinis, jis yra šiek tiek pagrįstas“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį informavo, kad šiuo metu vyksta darbinės „Rheinmetall“ ir valstybės institucijų diskusijos, kurių rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.
V. Sabaliauskas mano, kad „Rheinmetall“ prašys Lietuvos valstybės investuoti, nes koncernas, tikėtina, nesiryš gamyklos statyti vien savo kapitalu.
BNS šaltinių žiniomis, projektui svarstoma įkurti valstybės valdomą įmonę.
Finansų ministerijos valdomos šaudmenų gamintojos – Giraitės ginkluotės gamyklos direktorius Aleksandras Nikonovas BNS sakė, kad valstybės įmonė s steigimas – vienas iš galimų būdų, kaip valstybė galėtų investuoti į artilerijos šaudmenų gamyklą.
„Yra pasaulyje visokių pavyzdžių ir toje pačioje Europos Sąjungoje, ir NATO šalyse. Visokių gali būti modelių, gali būti mišrus modelis, gali būti biržoje kotiruojama, gali būti valstybės valdoma. Visi modeliai įmanomi“, – kalbėjo A. Nikonovas.
Gynybos apžvalgininko Aleksandro Matonio teigimu, būsimai gamybai būtina „maksimaliai neurbanizuota“ teritorija, kurioje gerai išplėtotas susisiekimas, elektros ir kitos komunikacijos, kita infrastruktūra.
„Lokacijos parinkimas būtų tam tikras iššūkis, nes tokio pobūdžio įmonėms kyla tam tikri reikalavimai: nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų, pageidautina transporto ir energetikos infrastruktūra“, – BNS sakė A. Matonis.
Lokacijos parinkimas būtų tam tikras iššūkis, nes tokio pobūdžio įmonėms kyla tam tikri reikalavimai: nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų, pageidautina transporto ir energetikos infrastruktūra.
A. Nikonovas savo ruožtu teigė, kad vietų gamyklai yra, pavyzdžiui, centrinėje šalies dalyje.
Gamykla galėtų atsirasti po 1,5–3 metų
Ekspertų vertinimu, „Rheinmetall“ artilerijos gamykla Lietuvoje galėtų būti pastatyta per 1,5–3 metus.
V. Sabaliausko teigimu, valstybė turėtų užtikrinti, jog institucijos greitai priimtų statyboms būtinus sprendimus, sklandžiai suderintų projektą su vietos bendruomenėmis.
Gynybos pramonės atstovas tikina, kad Lietuva galėtų imtis panašių skatinamųjų priemonių, kokių ėmėsi Vokietija kviesdama į šalį gamybą perkelti elektromobilių gamintoją „Tesla“.
„Su vienu gamintoju esame šnekėję, jo atstovai minėjo, kad jie tikisi tokios Lietuvos reakcijos, kokia buvo Vokietijos dėl „Teslos“ (gamyklos – BNS): buvo sudarytas žalias koridorius, visos durys atidarytos, visur jų laukė, viską geranoriškai padėjo“, – BNS kalbėjo V. Sabaliauskas.
„Tuomet (iš „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje – BNS) pirmas produktas galėtų išvažiuoti net ir po dvejų – dvejų su puse metų. Paprastai po dvejų su puse metų (nuo susitarimo – BNS) tik prasideda gamyklų statybos. Bet jei tikrai norime ne po karo turėti gamyklą, ji turėtų atsirasti per 2,5 metų“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.
Anot A. Matonio, artilerijos sviedinių gamyba Lietuvoje anksčiausiai galėtų prasidėti vėliausiai po trejų metų – priklausomai nuo investicijų apimties.
„Šiuo atveju tai būtų jau žinomos technologijos perkėlimas – konkreti konkrečių pastatų statyba, visa tai paprasta ir įgyvendinama. Čia nereikėtų nieko nei papildomai vystyti, nei galvoti iš naujo, nei tobulinti. Manau, kad tokių gamybinių projektų statymas gali trukti nuo pusantrų iki trejų metų“, – sakė A. Matonis.
Bus pasiektas ir kitas Lietuvos saugumo lygmuo, nes vokiečių kapitalas tikrai suteiks didesnes saugumo garantijas Lietuvai.
Gamykla būtų postūmis vietinei gynybos pramonei
Pasak V. Sabaliausko, tokia gamykla Lietuvoje būtų didelis postūmis vietinei gynybos pramonei – sutrumpėtų tiekimo grandinės, atsirastų veiklos galimybių Lietuvos logistikos, metalo apdirbimo, elektronikos ir kitų komponentų gamybos įmonėms.
„Bus pasiektas ir kitas Lietuvos saugumo lygmuo, nes vokiečių kapitalas tikrai suteiks didesnes saugumo garantijas Lietuvai“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
Tuo metu A. Matonis teigė, kad Lietuvoje pradėjus artilerijos šaudmenų gamybą būtų galima užtikrinti ne tik Ukrainai itin reikalingų 155 mm kalibro, bet ir kitų tipų amunicijos poreikį.
V. Sabaliauskas vylėsi, jog į derybas su „Rheinmetall“ bus įtrauktas ir vietos verslas.
„Reikia būtinai tęsti kalbas su įmone, kad ji nepersigalvotų. Ir spausti, kad kuo daugiau gamybos perkeltų į Lietuvą. Nes šiuo metu Ukrainoje poreikiai yra neišsemiami“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.
„Tai istorinė galimybė prisitraukti tokį gamintoją. Ir įtraukti į derybas vietinį verslą, kad vietinis verslas galėtų siūlyti savo vietines kompentencijas, turimas patalpas, žemės sklypus, darbo jėgą, specialistus“, – pridūrė jis.
Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą praėjusią savaitę patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris). Pasak jo, dar viena nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje.
„Rheinmetall“ atstovai sausio pabaigoje investicijų planus buvo aptarę su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, pernai lapkritį – su ministre pirmininke I. Šimonyte, tačiau tuomet savo ketinimų viešai nekomentavo.
„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.
Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ketina atleisti 39 laboratorijos darbuotojus3
Kėdainių rajone, Dotnuvoje, įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, ketina atleisti 39, arba 8 proc. savo darbuotojų, tačiau įstaigos planus gali pristabdyti politikai. ...
-
Pirmasis pasaulyje autonominis keltas jungiasi prie „Tele2“ 5G ryšio: plukdo be kapitono ir įgulos
Daugeliui jau teko girdėti apie bepiločius automobilius, kurie vairuoja patys, tačiau ar esate girdėję apie keltą be kapitono? Vienintelis toks elektrinis autonominis keltas pasaulyje Švedijos sostinėje veikia jau metus. Tam, kad galėtų skland...
-
Statybų sektoriaus sėkmės variklis – vidinė įmonės kultūra
Šiuolaikinės įmonės kelia sau vis daugiau reikalavimų: vienas jų – vidinė kultūra. Vadovai suprato, kad bendrovės siekiamybė – ne tik pelnas, bet ir investicija į žmones – būtent jie pelną ir generuoja. Į vidinės ku...
-
Teismas: „TETE-A-TETE“ nepažeidė įstatymo leisdama asmenims žaisti nuotoliniu būdu iš užsienio
Praėjusią savaitę Regionų administracinis teismas konstatavo, kad Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) nepagrįstai pripažino azartinius lošimus organizuojančią bendrovę „TETE-A-TETE“ kazino“ pažeidus įstatymo nuostatas,...
-
NT vystytojai: ar langų kryptys vis dar lemia būsto pasirinkimą – pirkėjų įpročiai gali nustebinti
Teigiama natūralios saulės šviesos įtaka žmogaus organizmui – nenuginčijama: gerina nuotaiką, fizinę ir emocinę sveikatą, didina darbingumą, mažina nuovargį bei daugelio ligų tikimybę. Norėdami saulės šviesos turėti daugiau...
-
VMVT uždraudė į Lenkiją išvežti neprižiūrėtus ir išsekusius gyvulius7
Gegužės 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai uždraudė išvežti galvijus, kurie turėjo patekti į galvijų auginimo ūkį Lenkijoje. ...
-
Žiniasklaida: iš „Amber Grid“ pasitraukė dar trys už GIPL priežiūrą atsakingi darbuotojai2
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ paliko dar trys specialistai, kurie buvo atsakingi už magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) priežiūrą, penktadienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
Klaipėdoje už 21 mln. eurų „Infes“ rekonstruos Atgimimo aikštę34
Klaipėdoje ruošiamasi rekonstruoti miesto centre esančią Atgimimo aikštę. Darbus už 21 mln. eurų atliks statybų bendrovė „Infes“, penktadienį pranešė Klaipėdos savivaldybė. ...
-
Kruonio HAE už 3,6 mln. eurų baigtas pirmojo agregato kapitalinis remontas3
Energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis gamyba“ už 3,6 mln. eurų baigė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) pirmojo agregato kapitalinį remontą. ...
-
Autobuse – ir liftas, ir garsinė sistema4
Kaune pristatyti naujieji tarpmiestiniai autobusai, visiškai pritaikyti ir keleiviams, turintiems specialiųjų poreikių. Autobusuose įrengti liftai, garsinės sistemos ir ryškūs ekranai, tad kiekvienas keleivis galės oriai planuoti savo keli...