„Atėjus pavasariui ar bet kokiam kitam metų laikui, renkantis produktus – vaisius ar daržoves, rekomenduojama atkreipti dėmesį į sezoniškumą. Pavyzdžiui, žiemą mes valgome daugiau mėsos, raugintų, konservuotų ir marinuotų daržovių bei vaisių, tačiau jau yra pavasaris, o netrukus ateis ir vasara, todėl siūlau rinktis tuos produktus, kurių žiemą valgėme mažiau. Išskirti vieno vaisiaus ir daržovės negaliu, nes kaip gydytojui man svarbu, kad žmogus jas valgytų visas. Paprasta to priežastis – įvairovė, kuri mūsų organizmui irgi labai svarbi“, – apie maisto produktų pasirinkimą pasakoja dietologas Edvardas Grišinas.

Per Velykas valgykite viską, tik vėliau sugrįžkite į režimą

Artėja ir viena gražiausių pavasario švenčių – Velykos, per kurias nevengiama nukrauti stalo įvairiausiais patiekalais, gėrimais ir desertais. Be to, pasitaiko manančių, kad toks gausus valgiaraštis gali būti žalingas. Tai visgi kokius patiekalus rekomenduojama tiekti ant šventinio šeimos stalo?

Pasak E. Grišino, į šį klausimą reikėtų atsakyti ne kaip dietologui, o paprastam žmogui, nes šiuo atveju nėra teisingo ar neteisingo atsakymo.

„Viskas priklauso nuo šeimos tradicijų. Be to, dar niekada nebuvo tokio atvejo, kad žmogus valgydamas tuos patiekalus, kuriuos mėgsta, ir akcentuodamas ne patį maistą, o pačią šventę ar kultūrinį įvykį, padarytų žalos savo organizmui. Aš taip pat neatsisakysiu nė vieno pyrago, kurį mano mama iškeps, ir nė vieno kiaušinio, kurį man močiutė nuspalvins. Žmonėms labiau reikėtų sunerimti ne dėl švenčių stalo, o dėl to, ką valgo ir kaip maitinasi paprastomis, t.y. ne šventinėmis dienomis. Tada mes tikrai neturėsime jokių problemų nei su persivalgymu, nei su kažkokiais kitais virškinimo trakto sutrikimais. Taigi, svarbiausia maistu mėgautis, nepersivalgyti ir po švenčių sugebėti grįžti į savo normalų – įprastą maitinimosi režimą“, – teigia E. Grišinas.

Ekologiški produktai palankesni sveikatai

Pastaruoju metu prekybos centruose ar kitose maisto produktų parduotuvėse galima matyti vis didėjančią ekologiškų produktų pasiūlą – vaisiai, miltai, daržovės, mėsa ir netgi pieno produktai. Tad kuo ekologiškas maistas naudingas žmogaus organizmui?

„Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau šiai dienai galima daryti prielaidą, kad tai, kas auginama be pesticidų, kvapiklių, dažiklių ir kitų cheminių medžiagų, tikrai gali būti palankiau sveikatai. Iš tiesų, tai aš visada skatinu žmones išsikelti sau klausimą – kaip 80 proc. to maisto, kurį valgo, yra auginamas ir kokį kelią tas agurkas ar pomidoras nueina, kol patenka ant jų stalo. Tad svarbiausia – paties žmogaus elgsena ir siekiamybė. Jeigu jis bent pažiūrės į ekologišką produktą, tai jau bus ženklas, rodantis, kad šis labiau rūpinasi savo sveikata ir jam nėra vienodai, ką jis deda į savo burną. Na, trumpai tariant, ekologiškai užauginti produktai sveikatai tikrai nepakenks, o galbūt ilgainiui suteiks ir tam tikros naudos“, – sako dietologas E. Grišinas.

Kaip atpažinti?

Visa sertifikuota produkcija yra žymima ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymima produkcija, sertifikuota pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.