- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tvarumo kelią pasirinkusi mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos agrofirma“ nuo šių metų sausio 1 dienos naudoja vien žalią elektros energiją. Didžiąją dalį poreikių užtikrina sertifikuoti tiekėjai, su kuriais pasirašytos ilgalaikės sutartys, tačiau kartu bendrovė didina ir savo elektros gamybos pajėgumus – dar šįmet numatoma dvigubai išplėsti saulės jėgainę, kuri patenkins jau apie 14 proc. visų elektros energijos poreikių.
„Kaip ir kiekviena sąmoninga organizacija, siekiame kuo labiau prisidėti prie aplinkosaugos, ar tai būtų taršos, CO2 kiekio mažinimas, ar atsinaujinančių išteklių naudojimas. Tai, kad į tvarumą yra orientuotos visos „BaltCap“ fondo įmonės, mus tik dar labiau įgalina imtis reikiamų žingsnių. Laiku priimti sprendimai ir įgyvendinti tvarumo projektai ne tik atsiperka, bet ir suteikia didelį konkurencinį pranašumą, o mes jau skiname viso to vaisius“, – sako „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.
Saulės jėgainę plečia du kartus
Per metus „Krekenavos agrofirma“ ir jos valdomi „Arvi kalakutai“ sunaudoja 16 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. Palyginimui, tiek elektros energijos per metus suvartoja apytiksliai 15 tūkst. namų ūkių. Siekdama mažinti poveikį aplinkai ir paliekamą CO2 pėdsaką, bendrovė pernai metų pabaigoje pasirašė 11 metų trukmės sutartį su sertifikuotu elektros energijos tiekėju. Šįmet sutarčiai oficialiai įsigaliojus, bendrovė naudoja tik žalią elektros energiją, pagamintą saulės, vėjo ir hidroelektrinėse.
„Elektros kainas užfiksavome visam sutarties laikotarpiui. Konkrečių kainų įvardinti negaliu, tačiau jos išties palankios ir leidžia mums nemažai sutaupyti“, – užsimena L. Grikšas.
Vien žaliosios elektros energijos pirkimu bendrovė neapsiriboja: jos teritorijoje jau ketvirtus metus veikia saulės jėgainė, kuri saulėtomis vasaros dienomis sugeba užtikrinti net iki ketvirtadalio viso elektros energijos poreikio. Šiuo metu vyksta saulės jėgainės plėtra, o iki metų pabaigos jos pajėgumai išaugs du kartus.
„Krekenavos agrofirmos“ vadovas skaičiuoja, kad išplėsta saulės jėgainė padės per metus sutaupyti iki 0,5 mln. eurų – tiek kainuotų jos pagaminta elektra, perkant ją rinkoje.
„Šios investicijos itin greit atsipirks – konservatyviais skaičiavimais, tam prireiks vos penkerių metų. Tai tik dar vienas įrodymas, kad tvarūs sprendimai pasiteisina, o pralaimi tie, kurie delsia“, – sako L. Grikšas.
Norėtų pasikinkyti ir vėją
Nors saulės jėgainės yra efektyvios, jos turi trūkumų: žiemomis saulėtų dienų mažiau, taip pat elektra nėra gaminama naktį. Tuo tarpu vienoje pirmaujančių mėsos perdirbimo įmonėje dalis įrengimų veikia ištisą parą. Didžiausia dalis – net iki 60 proc. – visos elektros energijos suvartojama temperatūrinių režimų užtikrinimui gamybinėse patalpose, to atsisakyti paprasčiausiai neįmanoma.
Siekdama diversifikuoti elektros gamybą, „Krekenavos agrofirma“ dairosi ir į kitas alternatyvas. Viena jų – vėjo jėgainė.
„Vėjas pučia ir naktimis, ir žiemą, taigi vėjo jėgainė padėtų patiems apsirūpinti elektra tuo metu, kai saulės jėgainės „ilsisi“. Esame pateikę užklausas dėl galimybės savo teritorijoje pasistatyti vieną vėjo malūną. Mūsų skaičiavimais, jis galėtų patenkinti apie 15 proc. elektros energijos poreikių per metus, taigi pridėjus saulės energiją patys galėtume pasigaminti net iki trečdalio visos sunaudojamos elektros“, – vardija L. Grikšas.
Tvarumas – nesibaigiantis procesas
Kuomet elektros energijos kaina rinkoje išauga, bendrovė daliai procesų – patalpų ir vandens pašildymo, garo suformavimo – naudoja dujas. Iki šiol jos buvo tik perkamos, bet jau po kelių savaičių pradės veikti biodujų jėgainė, kurioje bus pagaminama apie 50 proc. bendrai sunaudojamo dujų kiekio. Biodujos bus gaminamos naudojant šalutinius gamybos produktus, kurie iki šiol būdavo utilizuojami arba atiduodami atliekų surinkėjams.
L. Grikšo teigimu, biodujų jėgainė yra dar vienas svarbus žingsnis diversifikuojant energetinius išteklius: „Nuolat ieškome tvarių sprendimų, kurie leistų sumažinti energetinių ir kitų išteklių vartojimą, taršą, sąnaudas, palengvinti ar paspartinti procesus. Tas galimybių ieškojimas, kaip padaryti aplinką ir procesus tvaresnius bei švaresnius, yra nesibaigiantis procesas. Tačiau kai galimybės mažinti ribotos ar jau išsemtos, atsigręžiame į kitą pusę: kaip tai pasigaminti patiems?“
Su tvarumu susijęs ir naujausias „Krekenavos agrofirmos“ žaidimas-kampanija „Krekenavos perki – saulės jėgainę laimi“. Bet kurioje prekybos vietoje įsigiję „Krekenavos agrofirmos“ ženklu pažymėtus produktus ir iki liepos 10 dienos užregistravę čekį interneto svetainėje www.krekenavos.lt pirkėjai dalyvauja loterijoje, kurios pagrindinis prizas – 7,5 tūkst. eurų vertės, 6 kW galios saulės elektrinė iš saulėsparkai.lt platformos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais19
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla8
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė73
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Birželį prasidės Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbai
„Via Lietuva“ praneša Birželį pradėsianti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbus. ...