- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., Valstybės duomenų agentūros vadovė sako, kad šalis pagal šį rodiklį grįžo į ikipandeminį lygį. Tačiau Jūratė Petrauskienė pastebi, kad žmonės geria daugiau stipriųjų gėrimų.
„Tikrai matome, kad praėję metai, 2022-ieji, yra su pozityvu, matome mažėjimą per 0,9 gryno alkoholio litrų sumažėjimą, tai yra grįžome į priešpandeminį lygį, kai turime mažesnį vartojimą“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė J. Petrauskienė.
Vis dėl to, jos teigimu, nors bendras suvartojamo alkoholio kiekis sumažėjo, gyventojai dažniau pradėjo rinktis stipriuosius gėrimus.
„Sumažėjo nestipraus alkoholio suvartojimas, alaus, vyno, šampano, bet ką mes matome, kad padidėjo stiprių alkoholinių gėrimų suvartojimas ir tai mes matome įtaką, kad nuo 2022-ų metų sausio pirmos dienos buvo pakeltas akcizo mokestis, tai tas lėmė mažesnį suvartojimą, bet išaugo stipresnių gėrimų vartojimas“, – sakė J. Petrauskienė.
Agentūros duomenimis, 2022 metais spiritinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 4,6 proc., o daugiausiai išgerto alaus – 10,8 proc.
Alaus mes suvartojame tikrai labai daug – jeigu turime aštuonias generalines prokuratūras, tai va tokio tūrio mes išgėrėme per praėjusius metus.
„Jeigu žiūrint bendroje struktūroje, tai alaus mes suvartojame tikrai labai daug – jeigu turime aštuonias generalines prokuratūras, tai va tokio tūrio mes išgėrėme per praėjusius metus“, – komentavo J. Petrauskienė.
Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje alkoholio suvartojama itin daug, tačiau J. Petrauskienė pabrėžė, kad į statistinius duomenis reikėtų žiūrėti atsargiai – tarp šalių nėra bendros metodikos, o surinkta informacija turi paklaidų, todėl gauti duomenys negali būti lyginami.
„Kiekviena šalis atlieka alkoholio suvartojimą pagal skirtingą metodiką. Vienos pasirenka pagal pardavimus, kaip Lietuva, kitos šalys klausia gyventojų pačių ir tos metodikos yra labai skirtingos. (...) Jeigu gyventojų apklausos vyksta, tai gyventojas, kuo didesnė blogybė, tuo jis teigiamiau atsakys, kad jis nevartoja, nedaro“, – aiškino J. Petrauskienė.
„Turi būti lyginama pagal vienodas metodikas, o ne tai kad obuolį su kriauše pradedam lyginti. Taip, mes išgeriam daug, tai yra 11,2 litro, tai yra labai daug, bet kad lyginti su kitais, tai turėtume labai atsargiai žiūrėti. (...) Europoje turbūt tik latviai (daugiau išgeria – BNS), o pasaulyje mes rusus aplenkiam, bet todėl, kad skirtingos metodikos“, – teigė ji.
Pernai taip pat 100 proc. didėjo su tabaku susijusių gaminių (elektroninių cigarečių, nikotino gumų ir kt.) suvartojimas, o vien tabako gaminių – 9,6 proc.
„Mes stebim šitą naują poziciją nuo 2021 metų – jeigu 2021 metais buvo apie 50, tai dabar mes turim ir 100 procentų paaugimą, jis nėra didelis bendrame svoryje, bet mes matome, kaip tai viskas auga“, – sakė J. Petrauskienė.
Ji taip pat teigė, kad daugiausia su tabaku susijusių gaminių naudoja asmenys nuo 15 iki 17 metų: „Visi tie kiti gaminiai yra jaunesnėje amžiaus grupėje, kad tie gaminiai yra vartojami jaunesnės kartos, vyresnė karta – jie vis tiek pasilikę prie tabako gaminių“.
Bendrai tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių prekių 2022 metais suvartota 17,2 proc. daugiau nei 2021 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti2
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais56
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla9
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...