- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonė jau jaučia krizės užuomazgas. Krenta užsakymai, trumpėja ir užsakymų laikas. Sausį išvežta ir mažiau lietuviškos kilmės prekių į užsienį nei pernai tuo pačiu metu. Yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų – investuotojų susidomėjimas Lietuva mažėja. Ekonomistai dėl to beda pirštu į valdžią, pasakojama LNK reportaže.
Šioje gamykloje 60 žmonių komanda ir automatizuotos mašinos gamina baldų detales ir plokštes. Kas mėnesį iš čia iškeliauja 20 baldų detalėmis pakrautų sunkvežimių. Ir kol kas ženklų, kad darbų tempai kristų, nėra.
„Sausis ir vasaris buvo geri, kovas irgi nusimato neblogas. Ir toliau mūsų pagrindiniai užsakovai sako, kad aprūpins mus darbais bent jau artimiausius pora mėnesių“, – sakė UAB „Pats sau baldžius“ gamybos vadovas Dmitrijus Špitaliovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau daliai verslininkų turėti užsakymų tik dviem mėnesiams į priekį nėra gerai. Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad užsakymų skaičius ėmė trauktis. Trumpėja ir užsakymo laikas.
Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva. Mes labai nuskambėjome, kaip paskelbėme karą Kinijai. Kitas dalykas – energijos kainos. Pernai metų antrąjį pusmetį jos buvo didžiausios Europoje.
„Tarkime, jei praeitų metų rudenį užsakymų vidurkis buvo 6–9 mėnesiams, tai dabar tas užsakymų skaičius sutrumpėjo iki trijų mėnesių. Ir tai kelia nerimą. Įmonės pradeda svarstyti, kas būtų, jei tie užsakymai sustotų“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Krenta ir gamybos apsukos. Anot Valstybinės duomenų agentūros, pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas vasarį 10 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
„Mes bandome optimizuoti savo gamybą, kad sumažintume gamybos kaštus. Galbūt pagreitinti kažkokius procesus, kad su mažesnėmis sąnaudomis galėtume pagaminti daugiau produkcijos“, – komentavo D. Špitaliovas.
„Ir palūkanų normos kyla, prieiga prie kapitalo mažėja, kai turime karą Ukrainoje, kai turime uždarytą visą rytinį flangą, dėl ko neatvyksta žaliavos“, – svarstė V. Janulevičius.
Kuo mažiau užsakymų į priekį, tuo įmonėms sunkiau eksportuoti ir į kitas šalis. Anot ekonomisto, sausį išvežta kone 5 proc. mažiau lietuviškos kilmės prekių nei pernai tuo pačiu metu.
„Beveik visuose pagrindiniuose lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkose mes matome arba labai akivaizdų eksporto augimo sulėtėjimą, arba kai kuriose rinkose matome netgi eksporto mažėjimą, tarkim, į Vokietiją“, – savo įžvalgomis pasidalino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot A. Izgorodino, šiemet sausį mažiau parduota ne tik Vokietijai. Į Prancūziją eksportas esą krito trečdaliu. Panašiai tiek – ir į Jungtinę Karalystę bei Daniją. O į Belgiją lietuviškų prekių siunčiama perpus mažiau. Ar tai krizės užuomazgos, ministerija neatsako.
„Vasario mėnesį mes jau jautėme sumažėjusią lietuviškų prekių paklausą užsienyje, pavyzdžiui Vokietijoje ir kitose šalyse. T. y. mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Aš situacijos nedramatizuočiau, bet tarptautinis kontekstas iš tikrųjų išlieka labai trapus. Na, turime likti budrūs“, – konstatavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vasario mėnesį mes jau jautėme sumažėjusią lietuviškų prekių paklausą užsienyje.
Tačiau pramonėje yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų. Nauji investuotojai nebežiūri į Lietuvą. Ekonomistas Sigitas Besagirskas rodo grafiką, kaip investicijos pernai liepą akivaizdžiai ėmė kristi.
„Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva. Ir kol kas tos investicijos, kurios statistiškai dar matomos, tai yra ankstesnių susitarimų pasekmė“, – savo pastebėjimus išsakė S. Besagirskas.
Pramonės gamybos ir eksporto apimtis tiesiogiai veikia globalūs iššūkiai. O štai investicijas, anot S. Besagirsko, išbaidė pati valdžia.
„Mes labai nuskambėjome, kai paskelbėme karą Kinijai. Kitas dalykas – energijos kainos. Pernai metų antrąjį pusmetį jos buvo didžiausios Europoje. Ir taip pat – infliacija, kuri pernai buvo didžiausia Europoje. Tai indikuoja, kad mūsų Vyriausybė nesusitvarkė su tais iššūkiais“, – teigė S. Besagirskas.
Kiek jau sulaukta investicijų šiemet nei statistikai, nei „Investuok Lietuvoje“ duomenimis nesidalina. O įmonės skundžiasi, kad investicijų nesulaukia ne tik iš užsienio kompanijų.
„Galbūt sprendimai šiek tiek pristabdo tas investicijas, kadangi yra skirta labai mažai lėšų paramai“, – aiškino D. Špitaliovas.
Pernai į Lietuvą investavo 26, o užpernai – 27 užsienio kompanijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti1
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais56
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla9
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...