- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė energetikos inspekcija penktadienį Vokietijos atsinaujinančios energetikos kompanijai „Danpower“ išdavė leidimą gaminti elektrą su skatinamuoju tarifu Kaune. Tokiu būdu atstatomi valstybės įsipareigojimai investuotojams ir nelieka kliūčių taikos sutarties su Energetikos ministerija įgyvendinimui.
Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nutraukė „Danpower“ ir inspekcijos ginčą, kilusį kuomet inspekcija ankstesnį leidimą išdavė be teisėtai aukcione laimėto skatinamojo tarifo. „Danpower“ atsisakė savo apeliacinio skundo teigdama, kad skatinamųjų tarifų klausimas buvo galutinai išspręstas gegužę, pasirašius taikos susitarimą su Energetikos ministerija.
Suvienodins sąlygas konkurencijai
„Išduotas leidimas pagaliau leis bent Kaune veikti tokiomis sąlygomis, kokias valstybė mums pažadėjo prieš investuojant. Dabar galėsime vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – pranešime žiniasklaidai sako „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).
Leidimą su skatinamuoju tarifu gaminti elektrą gavusi „Danpower“ artimiausiu metu ketina pasirašyti sutartį dėl įrenginių prijungimo su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) ir įgyvendinti likusius taikos sutartimi su Energetikos ministerija prisiimtus įsipareigojimus.
2013 metais „Danpower“ jėgainė Kaune laimėjo elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę, tačiau vėliau tarifą panaikino. Tuo tarpu „Danpower“ į biokuro elektrinę investavo daugiau nei 20 mln. eurų, o tarifo panaikinimas šias investicijas pavertė nuostolingomis.
Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.
Taikos sutarčiai neliko kliūčių
Vyriausybės patvirtinta taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose.
„Danpower“ įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo stabdant jos projektus, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Tuo pačiu Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti jai skirto ir teisme apginto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.
„Danpower“ taikos sutartimi taip pat patvirtino savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams Lietuvoje.
Parama už elektros gamybą
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto.
Iš viso nuo 2010 iki 2018 metų VIAP lėšų biudžetas Lietuvoje viršijo 1,6 mlrd. eurų. Didžiausią paramos dalis teko „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui – apie 679 mln. eurų, arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.
Vien 2017 m. tarp paramos gavėjų buvo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų.
Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Parama „Fortum“ bendrovei per visą 12 metų laikotarpį elektros vartotojams gali atsieiti apie 40 mln. eurų.
Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita“, kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 411 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita" gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.
Tokį pat tarifą atgaus ir „Danpower", kuri tais pačiais 2013 metais buvo laimėjusi analogišką aukcioną. VIAP išmokos šiai įmonei per metus gali siekti apie 1,5 mln., per visus 12 skatinimo schemos metų - apie 18 mln. eurų.
Sumažino šilumos kainas
„Šilumos rinkoje įrodėme, kad vartotojams tinkamas kainas galime pasiūlyti, priešingai nei dalis mūsų konkurentų, be jokių finansinių paramų. Elektros rinkoje situacija kitokia – gamyba iš atsinaujinančių šaltinių be paramos yra nuostolinga. Todėl valstybės ir kviečia investuotojus gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą, pažadėdamos jiems skatinamuosius tarifus“, - teigia B. Fogelis.
Pasak jo, „Danpower“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai Lietuvoje, kurių veikla prisidėjo prie šilumos kainų mažinimo Vilniuje ir Kaune.
Kainų komisijos duomenimis, 2017 metais visų nepriklausomų gamintojų veikla šilumos vartotojams leido sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų, iš jų – net 7 mln. eurų Kaune.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos oro uostuose fiksuoti IT sutrikimai pašalinti, keleivių registracija vykdoma įprastai
Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, neaplenkusius ir keleto Lietuvos oro uostuose veikiančių antžeminio aptarnavimo įmonių, pranešama, kad fiksuoti sutrikimai pašalinti. ...
-
I. Trinkūnaitė: esu pasiruošusi parduoti visas „Foxpay“ akcijas
Teisėsaugos institucijų akiratyje esančios „Foxpay“ dalį akcijų dabartiniam įmonės direktoriui Sauliui Galatilčiui bei verslininkams Narimantui Blozneliui ir Georgui Kotominui pardavusi Ieva Trinkūnaitė teigia potencialiems pirkėjams esa...
-
Dėl pasaulinių IT trikdžių nukentėjo „Benu“, sistemos atkurtos pusėje tinklo vaistinių
Penktadienį įmonėms ir institucijoms visame pasaulyje patyrus informacinių sistemų sutrikimų, Lietuvoje juos patyrė kol kas vienintelis vaistinių tinklas „Benu“. ...
-
Dėl IT sistemų sutrikimo neveikia dalis „Wizzair“ paslaugų: keleiviai raginami atvykti kuo anksčiau
Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius žiniasklaidos, bankų bei oro linijų veikloje, apie galimus nesklandumus praneša ir Lietuvoje veiklą vykdanti skrydžių bendrovė „Wizzair“. Prane&...
-
I. Trinkūnaitė „Foxpay“ akcijų padavė S. Galatilčiui, N. Blozneliui, G. Kotominui
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė 9 proc. bendrovės akcijų pardavė įmonės direktoriui Sauliui Galatilčiui bei bankinės sistemos ir infr...
-
G. Šimkus: nustatytos „Foxpay“ grėsmės jos patikimumui, klientams1
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ centrinio banko atlikto patikrinimo metu nustatytos grėsmės jos veikos patikimumui, vartotojų interesams, sako Lietuvos banko (LB) vado...
-
„Epso-G“ įsteigė investicijų ir projektų valdymo bendrovę „Epso-G Invest“
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ įsteigė naują bendrovę „Epso-G Invest“, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
„BaltCap“ įsigijo apskaitos duomenų valdymo platformas „FitekIN“ ir ONEA
Po partnerio Šarūno Stepukonio iššvaistytų kelių dešimčių milijonų skandalo privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ pirmą kartą per pastaruosius vienerius metus pranešė apie naują investiciją &nda...
-
LTG grupė steigia atstovybę Briuselyje, ieškos atstovo3
Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė steigia atstovybę Briuselyje, ketvirtadienį pranešė bendrovė. ...
-
Kauno oro uostas: orlaiviai jau rieda modernizuota perono dalimi1
Nuo 2023 metų pabaigos vykstantis Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas – pasiekė tarpinį finišą ir nuo liepos vidurio orlaivių riedėjimui jau atidaryta būsimo naujojo perono dalis (orlaivių riedėjimo maršrutas...