Ambicingi projektai

„Per ateinančius 10–15 metų beveik atsisakysime dyzeliniais vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, o sparčiai įsigalinčios naujovės mums suteiks dar daugiau mobilumo. Pavyzdžiui, po 20–25 metų iš Vilniaus pajūrį pasieksime vos kiek daugiau nei per valandą. Tiesa, greičiausiai, ne ratine transporto priemone, o jau magnetinės levitacijos ar oro pagalvės principu judančiu transportu“, – mintimis apie Lietuvos ateities susisiekimo inovacijas dalijosi Vilniaus kolegijos (VIKO) profesinio mokymo skyriaus profesijos mokytojas Julius Gaidys.

Lietuvoje jau nebeliko senųjų dyzelinių traukinių. Juos po nepriklausomybės pakeitė moderniais bėgiais riedantys, mažiau taršūs, keturtakčiais varikliais varomi traukiniai.

2025 m. pasieksiančios ES investicijos į keleivinį transportą leis įdiegti vis daugiau baterinių ir elektrinių transporto priemonių.

„Stipriai vystomas elektrifikacijos projektas. Prie Klaipėdos tiesiamas kontaktinis tinklas, kuriuo, tikėtina, 2026–2027 m. pajūrį pasieksime elektra varomu traukiniu. Šiuo metu elektrifikuotas geležinkelis sudaro vos 9 proc. viso šalies tinklo. Baigus elektrifikacijos projektą, ši dalis išaugs iki 35 proc.“, – sakė J. Gaidys.

Anot dėstytojo, šiuo metu perimame estafetę iš Latvijos ir apie dešimtmetį būsime transporto lyderiai Baltijos šalyse.

„Viskas dar tik strateginio lygmens – kaip sakoma, popieriuje, tačiau jau dabar aišku, kad turėsime moderniausią geležinkelio parką ir diktuosime šio transporto madas. Tikiu, kad į Klaipėdą, Rygą ar net Varšuvą ateityje keliausime 200–240 km/val. greičiu“, – prognozavo J. Gaidys.

Transportas: automobilis ar lėktuvas – skraidančio taksi paslaugomis naudojasi Dubajaus gyventojai ir svečiai. / AFP nuotr.

Į Klaipėdą – per 1,5 valandos?

Ateitis neapsiribos vien greitaisiais elektriniais traukiniais. Kasmetėje „InnoTrans“ transporto inovacijų parodoje Berlyne lankytojai išvydo tarsi iš futuristinio filmo nužengusias susisiekimo priemones.

Anot renginį lankiusių VIKO dėstytojų, tik laiko klausimas, kada jas išvysime Lietuvoje.

„Bateriniai riedmenys (baterijų energiją naudojantis transportas – red. past.) sparčiai populiarėja Europoje. Mat šių priemonių infrastruktūrai nereikia didelių investicijų. Užtenka kas 10–20 km pastatyti stoteles ir traukinys jau važiuodamas kraunasi. Ilgalaikės perspektyvos atveju – sutaupoma, o trumpalaikės – sumažinamas išmetamųjų dujų kiekis. Tikėtina, kad Lietuvoje šią sistemą išvysime jau ateinančiais metais“, – sakė parodoje „InnoTrans“ lankęsis J. Gaidys.

„Be to, parodoje pristatyti pavyzdžiai, kaip traukiniuose optimaliau išnaudoti vagono erdvę. Buvo demonstruojami stovimų kėdžių koncepciniai modeliai – pusiau stovimos vietos, kad traukiniai galėtų sutalpinti kuo daugiau žmonių. Šios kėdės – sėdynės tipo, paprastai skirtos vienam asmeniui ir susidedančios iš plokščios arba šiek tiek pasvirusios sėdynės ir atlošo. Didėjant gyventojų populiacijai, tokių sprendimų tikrai išvysime didžiuosiuose pasaulio miestuose“, – parodos įspūdžiais dalijasi Jurgita Ginavičienė, VIKO statybos fakulteto verslo ir viešosios vadybos katedros vedėja, studijų programos „Transporto logistika“ komiteto pirmininkė.

Dar labiau stebinanti inovacija – magnetinės levitacijos traukinys, judantis neliesdamas žemės. Jo įrangoje įtaisytais magnetais jis yra keliamas ir varomas. Taip žymiai sumažinama traukinio trintis ir išvystomas itin didelis greitis.

„Šanchajuje panašiu principu judantis traukinys pasiekia net 430 km/val. greitį. Magnetiniu levitacijos metodu varomo transporto Lietuvoje dar reikės palaukti, tačiau, manau, kada nors jį tikrai išvysime. Judėjimo atkarpa tokiam traukiniui jau testuojama Vokietijoje ir, palyginti, tai nedaug brangiau nei tiesiant įprastą geležinkelį. Tad pasvajoju, kad tokiais traukiniais iš sostinės pajūrį galėtume pasiekti vos per 1,5 valandos“, – sakė J. Gaidys.

Automobiliai jau skraido

VIKO dėstytojo teigimu, skraidantys automobiliai – jau ne futuristinė transporto priemonė.

„Parodoje buvo demonstruojami prototipai, kurių panašus atitikmuo jau eksploatuojamas Dubajuje. Tai skraidantys taksi automobiliai. Renginyje taip pat matėme ir Miuncheno universiteto studentų pristatytą miniatiūrinę „Hyperloop“ kapsulę, kuri jau buvo išbandyta poligone Nevadoje. Tai tartum antžeminis lėktuvas, skrendantis vamzdžiu. Testavimo metu jis išvystė net 450 km/val. greitį. Dar neaišku, kada šis transportas bus pristatytas visuomenei, tačiau pagrindinis jo tikslas – gerinti susisiekimą tarp didžiųjų pasaulio miestų“, – sakė J. Gaidys.

Anot eksperto, skraidantys automobiliai – neišvengiami.

Magnetiniu levitacijos metodu varomo transporto Lietuvoje dar reikės palaukti.

„Žmogus – judri būtybė. Besivystanti technologijų pažanga tokią transporto priemonę mums leis įdiegti jau 40 metų perspektyvoje. Tai tikriausiai nebus kasdienė susisiekimo priemonė, tačiau dažnai naudojama, o Lietuva tokiam sprendimui labai patogi geografiškai“, – teigė J. Gaidys.

Studentai ir pokyčiai

Prie didžiųjų transporto inovacijų prisideda ir pradedantieji specialistai. Dėstytojai atkreipė dėmesį, kad jauni žmonės studijuoti pradeda jau kupini žinių, idėjų ir noro jas įgyvendinti.

„Jaunuoliai tiek per paskaitas, tiek per praktiką yra gerokai drąsesni, atviresni naujovėms, iniciatyvesni, nes daugelis ateina studijuoti turėdami IT žinių, greičiau įvaldo kompiuterines programas, technologinius prietaisus, geba taikyti dirbtinį intelektą ir virtualiąją realybę, lengviau adaptuojasi“, – apie jaunąją kartą kalbėjo J. Ginavičienė.

„Geležinkelių transporto inžinerijos studijų programos absolventai prisideda prie mano jau minėto elektrifikacijos projekto. Dažniausiai tai – kelių tiesimo, eksploatavimo, riedmenų inžinieriai. Štai vienas VIKO absolventas traukiniuose įdiegė „Starlink“ technologiją, kuri užtikrina pastovų interneto ryšį riedant bet kurioje maršruto atkarpoje“, – pridūrė J. Gaidys.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra VIKO partneris, įmonėse praktiką atlieka antro ir trečio kursų studentai. Jie pagal savo kursą siunčiami į tam tikrus projektus. Šiemet vasarą išriedėjo traukinys su naujomis, ypač komfortiškomis sėdynėmis. Jas per praktiką sukūrė VIKO studentė.

Pasak J. Ginavičienės, būtų dar didesnė pažanga, jei verslas Lietuvoje glaudžiau bendradarbiautų su mokslo institucijomis.

Parodoje „InnoTrans“ matėme, kaip įvairios pasaulio organizacijos bendradarbiauja su mokslininkais, inžinieriais. Jie užsako įvairių tyrimų, technologinių sprendimų. To daugiau reikėtų ir Lietuvoje. Turime ambicingų studentų, kurie organizacijoms galėtų atlikti tyrimus, spręsti įvairias problemas, diegti naujoves“, – reziumavo J. Ginavičienė.