Pagelbės ir kaimynai

Anot statistikos, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse nutikę incidentai sudaro apie 7,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kuriuose nukentėjo automobiliai. Dažniausiai tokie atvejai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių.

Įprastai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės, todėl vairuotojai linkę jų nesureikšminti, o kartais elgiasi tiesiog atsainiai ir pasišalina iš įvykio vietos.

Tiesa, toli gražu ne visada nukentėjusiojo nesulaukiama dėl kaltininko nesąžiningumo. Kartais net ir dori vairuotojai remiasi ankstesne praktika, kai, nesulaukus nukentėjusiojo, už stiklo valytuvų užkišamas raštelis su kaltininko telefono numeriu.

Specialistai pataria, įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos.

„Rekomenduojama 20–30 minučių ramiai lukterėti. Jei nelaimė įvyko kieme, reikėtų paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos: žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus. Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį“, – patarė draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas Agnius Gučius.

Įstatymai: net ir sąžiningas asmuo, palikęs raštelį ir pasitraukęs iš įvykio vietos, gali būti baudžiamas už administracinį nusižengimą. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Prilygina pabėgimui

Be to, kaltininkas gali pats paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefono numeriu 112.

„Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, tačiau policija padės nustatyti transporto priemonių savininkus ir galės su jais susisiekti“, – aiškino Transporto žalų skyriaus specialistas.

Jis ragina nepalikti raštelio už kliudyto automobilio stiklo valytuvo. Tai nėra patikimas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju, nes raštelį gali nupūsti vėjas, nuplėšti praeiviai ar jo nepastebėti pats savininkas, kuriam tai adresuota.

Jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją, raštelį palikęs asmuo gali būti baudžiamas už administracinį nusižengimą. Bauda už pasitraukimą iš įvykio vietos siekia nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų, kai padaryta žala neviršija 750 eurų. Jei žala didesnė, bauda gali siekti nuo 1,1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.

„Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitus ženklinimus“, – patarė A. Gučius.

Bauda už pasitraukimą iš įvykio vietos siekia nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų, kai padaryta žala neviršija 750 eurų.

Išmokėjo milijonus

Praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse fiksuota 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Šiems eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų sudaužymas, veidrodėlių nulenkimai ar bamperių suskaldymai. Retesniais atvejais nukenčia automobilio ratai, langų stiklai.

Praėjusiais metais vien bendrovė „Gjensidige“ už žalas, kurias transporto priemonių savininkai patyrė automobilių stovėjimo aikštelėse, išmokėjo per 2 mln. eurų. Vienu atveju, kai stovėjimo aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai, teko padengti 27 tūkst. eurų nuostolius.

Nors aikštelėse nėra nei vietos, nei galimybių įsibėgėti, avarijų priežastimi neretai tampa per didelis greitis.

„Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš stovėjimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas vairuotojas arba į važiuojamąją dalį įžengs pėsčiasis. Vairuotojai visada turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys. Deja, praktika rodo, kad tarp sustatytų automobilių kartais vairuotojui itin sunku pamatyti potencialiai pavojingą kliūtį“, – sakė A. Gučius.

Atsakomybė ir pėstiesiems

Judant stovėjimo aikštelėje itin svarbu atkreipti dėmesį į joje galiojančią eismo tvarką ir kelio ženklinimą.

„Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle“, – aiškino draudimo bendrovės atstovas.

Jo teigimu, parkuodamasis, ypač atbulomis, vairuotojas turi duoti kelią visiems eismo dalyviams, todėl svarbu labai atidžiai įvertinti pėsčiųjų judėjimą.

„Prieš pradėdami judėti atbulomis įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. Šios zonos – tai erdvė, kai greta esantis automobilis nematomas per šoninio vaizdo veidrodėlį ir dar nepastebimas per šoninį langą. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių, kad jie išliptų iš automobilio ir nurodytų teisingą važiavimo kryptį“, – kalbėjo A. Gučius.

Draudimo bendrovės atstovas atkreipė ir pėsčiųjų dėmesį. Jie, matydami lėtai manevruojantį automobilį, turėtų jį apeiti iš priekio, kad vairuotojas laiku pastebėtų pėsčiąjį ir sustotų.