- Tomas Ivanauskas, žurnalas „370“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
„Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960–1990“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41). Paroda veiks iki 2023 08 01.
Muzika – tarsi oras, tarsi deguonis, kuriuo mes visi kvėpuojame. Muzika nepaiso jokių sienų, suvaržymų, cenzūrų. Kaip sako išmintingi žmonės, muzika atneša dangų į žemę. Muzika sukelia revoliucijas, nuverčia režimus. Būtent muzikos labiausiai bijo diktatūros, nes jos kontroliuoti yra neįmanoma. Augę sovietmečiu (man teko tik dvylika metų šio „gėrio) žino, kokiais būdais sklido muzika, jos įrašai ir kokią įtaką jie darė. Tai buvo taip trokštamos laisvės gurkšniai. Kai kurie tais gurkšniais paspringdavo, nes ne viskas prasprūsdavo pro sovietinės cenzūros filtrus, tačiau muzika nešė viltį, o viltis yra paskutinis dalykas, ką žmoguje gali nužudyti.
Tikriausiai nedaugelis žino, kad R. Kalanta grojo gitara, gana gerai, kiek tai buvo įmanoma tuo metu, buvo susipažinęs su vakarietiška muzika.
Praeitais metais buvo minima Romo Kalantos susideginimo 50-ies metų sukaktis. Tikriausiai nedaugelis žino, kad R. Kalanta grojo gitara, gana gerai, kiek tai buvo įmanoma tuo metu, buvo susipažinęs su vakarietiška muzika. Nenuostabu, kad po jo susideginimo režimas smarkiai sugriežtino jaunimo kontrolę ir pirmiausia uždraudė kai kurias populiarias muzikos grupes.
Apie tai ir dar daugiau yra ši puiki paroda. Turtinga savo turiniu, informatyvi ir interaktyvi. Gal tik gaila, kad KGB archyvo dokumentai neišversti į lietuvių kalbą, nes šių laikų jaunimas neskaito rusiškai, o būtent jiems ir būtų labai naudinga sužinoti, kokiomis sąlygomis gyveno jų tėvai. Beje, prieš einant į parodą, labai rekomenduoju paklausyti Domanto Razausko radijo laidą „Pakartot“, kurioje – pokalbis su vienu šios parodos kuratorių Povilu Girdeniu.
Linas Jusionis. „Horizonto kilpa“, galerija „Vartai“ (Vilniaus g. 39). Paroda veiks iki 2023 04 14.
Linas Jusionis, kaip visada, ištikimas savo minimalistinei estetikai. Jo darbai švarūs, abstraktūs, meditatyvūs, į juos tiesiog gera žiūrėti. Bežiūrint galima kai ką ir daugiau įžvelgti – švelniai, raminamai krintančią šviesą, o kai kur ir tamsą, bet ne baugią, o paslaptingą. Geras menas tuo ir geras, kad kiekvienas jame įžiūrės save, tai, kas jį jaudina ar jam aktualu. L. Jusionio paveiksluose vieni matys teniso aikštelę ar vonios plyteles, o kiti – tiesiog geometrines figūras, sulaužytą horizonto liniją. Pavadinimas „Horizonto kilpa“ suponuoja ir filosofinę, metafizinę erdvę. Tai, kas yra už mūsų fizinės regos ribų ir patiriama tik jausmine rega. Ateikite ir patirkite.
Ž. Kempino įamžinti portretai parodoje atgyja, jų negyvos akys stebi ir stebi mus.
Žilvinas Kempinas „Portretai-fosilijos 2023“, MO (Pylimo g. 17). Paroda veiks iki 2023 08 06.
Pirmuosius portretus-fosilijas Žilvinas Kempinas sukūrė dar 1996 m. Projektas tęsiamas po 27 metų. Skaičius 27 yra magiškas kultūros pasaulyje. Jonas Mekas į Lietuvą iš Niujorko grįžo po 27 metų. Visi tikriausiai žinote garsųjį „27-erių klubą“, kuris sujungė 27-erių metų Anapilin išėjusius menininkus: Brianą Jonesą, Jimą Morrisoną, Jimį Hendrixą, Kurtą Cobainą, Janis Joplin, Jeaną Michelį Basquiat’ą ir kt. Kažkas yra bendro tarp mirusių menininkų ir Ž. Kempino portretų. Ir tie, ir tie yra virtę fosilijomis, palikę savo atspaudus laiko geologiniuose sluoksniuose. Mūsų veidas – įdomus dalykas. Mes niekada jo nematome tokio, koks jis iš tiesų yra. Gal tik fotografija sugeba jį užfiksuoti, tačiau dažnai negalime į save nuotraukose žiūrėti, nes nepatinkame patys sau. Žmonės nuo seniausių laikų norėjo įamžinti savo veidą – senovės graikų ir romėnų žymių žmonių pomirtinės kaukės, Agamemnono, Tutanchamono atvaizdai. Daugelis dailininkų tapydavo portretus ir autoportretus, kad įamžintų save ir kitus, kad užfiksuotų akimirką, įrašytų save į laiko portretų galeriją. Nenuostabu, kad ir mes daromės asmenukes.
Ž. Kempino įamžinti portretai parodoje atgyja, jų negyvos akys stebi ir stebi mus. Keistas jausmas – žmonės dar gyvi, tačiau atrodo, tarsi žiūrėtų į mus iš kažkur anapus. Paroda papildyta vaizdo įrašais, parodančiais įkaukinimo procesą, todėl linkiu visiems malonaus ir turiningo laiko.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda festivalis „Vilnius Mama Jazz“
Pripažintų džiazo meistrų ir naujausias žanro madas diktuojančių kolektyvų koncertai LNDT Naujojoje salėje, atviri dieniniai koncertai Mažojoje salėje, tarptautinė konferencija ir daugybė įdomių veiklų – toks šiemetinis, jau 23 met...
-
Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“
Ketvirtadienį Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. ...
-
Teatro patirtys auginant jaunąją kartą
Artėjant sezono pabaigai teatras „No Shoes“ kviečia mėgautis spektakliais, išskirtinai sukurtais jaunajai auditorijai. Jau trečiadienį, gegužės 22 d., Kaune festivalio „Nerk į teatrą“ programoje kviečia kūrybinės dirb...
-
Teismas galutinai atmetė O. Polevikovos skundą dėl Vilniaus senojo teatro vadovo konkurso
Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi atmetė buvusios Vilniaus senojo teatro direktorės Olgos Polevikovos skundą dėl Kultūros ministerijos surengto naujo vadovo konkurso. ...
-
Vilniaus sprendimui iškelti Venclovų, kitus du muziejus – akademikų kritikos lavina12
Vilniaus miesto tarybai šią savaitę pritarus dviejų įstaigų likvidavimui ir nusprendus trijuose rašytojų memorialiniuose butuose įkurti literatūros centrą, mokslininkai tokį sprendimą vadina barbarišku, ketina apie tai kalbėti ...
-
Vilniuje neliks kelių rašytojų muziejų: priimtas sprendimas ir dėl Venclovų namų3
Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu trijų rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memo...
-
Sostinėje – artėjančiai Dainų šventei skirtas renginys „Vilnius dainuoja“1
Ruošiantis jubiliejinei šimtmečio Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“, šeštadienį sostinės Rotušės aikštėje rengiamas nemokamas renginys, kurio metu vilniečiai ir miesto svečiai galės kartu...
-
Muzika ir staigmenos: festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato dieninę programą
Gegužės 23–26 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras taps tikra muzikos švente ne tik džiazo gurmanams, bet ir visiems šiuolaikinės muzikos mėgėjams. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ paruošė išskirtin...
-
Lietuvė „Eurovizijos“ atlikėjus įamžina unikaliu būdu: skiria tik tiek laiko, kiek trunka jų daina
Vieni „Eurovizijoje“ dainuoja, kiti – klauso ir balsuoja, tačiau vilnietė Danutė Čyrienė „Euroviziją“ piešia. Svarbu paminėti, kad ne bet kaip, atlikėjo portretui ji skiria tik tiek laiko, kiek trunka jo daina &ndas...
-
Festivalis Vilniuje: „Eurovizijos“ prodiuseris, renginys vandenyje ir „paskutinė vakarienė“
„Eurovizijos“ dainų konkurso ir olimpinių žaidynių organizatorius, šviesaus atminimo Anglijos karalienės Elžbietos II bei Džeimso Bondo šuolį parašiutu iš sraigtasparnio surengęs britas Martinas Greenas atvyksta...