Pasirodo, bendruomeniškumą stiprina ne tik šventės, kelionės ar žaidimų aikštelės, bet ir asfaltas ar planšetiniai kompiuteriai. Toks įspūdis kyla įvertinus dalį vietos bendruomenių pirkinių, už kuriuos baigiantis metams skubama atsiskaityti.

Lygina duobes kiemuose

Vilniaus savivaldybės darbuotojai, atsakingi už vietos bendruomenių vykdytus pirkimus, pastarosiomis dienomis neturi kada pakilti nuo stalo. Mat skubama panaudoti Vietos bendruomenių savivaldos programai skirtų lėšų likučius. Naujausiais duomenimis, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vilniaus seniūnijoms skirtos 2 mln. litų paramos, nepanaudoti dar liko beveik 500 tūkst., o 300 tūkst. litų "užstrigo" dviejose didžiausiose seniūnijose – Žirmūnų ir Antakalnio.

Kęstutis Makaravičius, Savivaldybės aprūpinimo ir transporto skyriaus vyriausiasis specialistas, vienas  atsakingų pareigūnų už šios paramos priežiūrą, atskleidė, kad su šiais pinigais daroma viskas, ir tai nebūtinai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip bendruomeniškumo stiprinimas.

"Jau kelinti metai savivaldybė neskiria pinigų kiemams asfaltuoti, duobėms taisyti, laiptams, turėklams. Tai nemažai bendruomenių yra nutarusios susitvarkyti kiemus. Yra centralizuoti pirkimai, nustatyti įkainiai, pagal kuriuos viskas daroma. Nuolat vyksta diskusijos, nes lėšos skirtos bendruomeniškumui skatinti. Aš palaikau poziciją, kad asfaltavimas neskatina bendruomeniškumo. Aišku, skiriama lėšų ir renginiams, pagyvenusiems žmonėms. Pavyzdžiui, pas mus yra ir pagyvenusių žmonių sveikatingumo programų – plaukiojimas baseine, vaikščiojimas su šiaurietiškosiomis lazdomis, taip pat rengiamos sunkiai auklėjimų vaikų futbolo varžybos", – vardijo jis.

Dėl pinigų pešasi

K.Makaravičius, einantis ir Naujamiesčio vietos bendruomenės pirmininko pareigas, tvirtino, kad paskirstyti gaunamą nemokamą labdarą pagyvenusiems žmonėms yra gan brangu, tad jo vietos bendruomenė pinigų skyrė ir labdaros logistikai. Tiesa, vietos bendruomenės pareiškia ir gana keistų norų. Pavyzdžiui, užsigeidžia įsigyti "traktoriuką" žolei šienauti.

"Tai lyg ir nieko blogo, bet reikia numatyti ir kas tuo užsiims, ir kur bus laikoma, kas degalus pirks? Susideda labai daug išlaidų, kurių negali numatyti. O yra nusipirkę ir grandininių pjūklų, televizorių, garso technikos, kompiuterių. Kai kur kildavo konfliktinių situacijų – aktyvistai nori pasiimti tuos kompiuterius ir naudoti savo reikmėms. Taip, tai buvo Žirmūnų seniūnijoje", – pripažino K.Makaravičius.

Kompiuterių niekas nematė

Žirmūnų vietos bendruomenės sprendimu buvo nupirkti du nešiojamieji ir dar du planšetiniai kompiuteriai. Pagal SADM nuostatus už juos turėtų būti atsakingas seniūnas. Tačiau nutiko taip, kad kompiuteriai liko pas du asmenis – tėvą bei sūnų Petrą ir Martyną Demšes.

"Tokia konfliktinė situacija kilo tik ten – buvo reikalaujama pinigų, kai jie dar tik buvo numatyti. Reikalavo pinigų ir technikai, bet buvo išaiškinta, kad viskas turi vykti per viešojo pirkimo konkursą. Kai kompiuteriai buvo nupirkti, buvo reikalaujama greičiau atiduoti juos jiems. Kitose seniūnijose taip pat daug nesutarimų: dauguma, pavyzdžiui, nubalsuoja už tai, ko mažuma nepripažįsta", – pasakojo savivaldybės atstovas.

Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė tvirtino, kad jokio konflikto nebuvo, tačiau ji pripažino, kad kompiuteriai "nusėdo" pas du bendruomenės atstovus.

"Na, kompiuteriais, remiantis nustatyta tvarka, gali naudotis bet kas –  pasirašo atskirą paraišką, kad man reikia kompiuterio renginiams fiksuoti. O dabar aš turėčiau jiems pranešti, kad atneštų. Dabar daugiau niekas kitas kol kas kompiuteriais nesinaudoja – jau beveik metai, kai naudojasi tik jie. Bet yra šiaurietiškojo ėjimo lazdos, tai jos, kaip ir kompiuteriai, yra savivaldybės nuosavybė. Man ta tvarka daugiau nei keista", – kalbėjo seniūnė.

Perka keliones senjorams

Anot jos, Šnipiškių, Justiniškių seniūnijų bendruomenės pirko muzikos instrumentų ir garso aparatūros. O.Suncovienė pripažino, kad SADM programoje yra numatytas platus spektras pirkinių ir paslaugų, kurie stiprina bendruomeniškumą. Ji patvirtino,jog labai norint galima įrodyti, kad bendruomenei reikia ir šuolio su lynu nuo televizijos bokšto ar pasiplaukiojimo garlaiviu Nerimi.

"Taip, tokias paslaugas, žinoma, galima pirkti, jei tik bendruomenės taryba nutarė, pateikė protokolą", – paaiškino ji.

Gana dažnai bendruomenės ryšius stiprina ir kelionėmis. K.Makaravičius sakė, kad kas antra seniūnija turi senjorų meno kolektyvus, tad skiriama pinigų ir jų išvykoms, ir sceniniams drabužiams. Tai patvirtino ir O.Suncovienė.

"Taip, ekskursijos perkamos pagal tą patį protokolą. Pirkome ir mes – pernai pagyvenusių žmonių asociacija vyko į Vokietiją, Drezdeną. Kiek kainavo? Apie 10 tūkst. litų. Žmonių vyko gal 44, autobusu. Aš nevažiavau – nepriklausau pagyvenusių žmonių asociacijai, be to, būtų interesų konfliktas. Šiemet už tas lėšas senjorai vyko į Taliną. Kitose seniūnijose tų kelionių irgi buvo. Pavyzdžiui, Naujamiesčio seniūnija vyko", – pasakojo seniūnė.

K.Makaravičius priekaištavo ir lėšų skyrimo tvarką pakeitusiai SADM – šiemet įtraukta nuostata, draudžianti už šias lėšas vykdyti investicinius projektus. Esą tuomet neįmanoma nepažeidžiant įstatymų sutvarkyti net suolelio. Tačiau daiktų ir paslaugų kategorijoje gali pirkti bet ką.

Jokių skundų negavo

SADM Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas pripažino, kad ministerijos nustatytoje tvarkoje yra spragų, tad jos jau taisomos.

"Jei tai nėra investicinis projektas ir jei žmogus nesinaudojo daiktu pats, privačiai ir vienas, tai atitinka bendrą programos idėją. Jei žmonės diskutavo, kad naudingiau yra kiemo tvarkymo darbai nei ekskursija, tai gerai. Pagrindinis principas – kad tai būtų viešai aptarta ir atitiktų viešuosius poreikius. Bet kitiems metams rengiame pataisą su tų veiklų apibrėžtimi – bus išsamiau aprašyta kiekviena remiama sritis, kuri dabar buvo paminėta labai bendrai. Pavyzdžiui, bus apibrėžta, kaip suprantama socialinė, sveikatinimo, šviečiamoji veikla, viešųjų poreikių tenkinimas, jaunimo užimtumas, ketiname išvardyti viską ir mažinti galimas interpretacijas. O dabar atmesti neteko nieko", – sakė jis.

Pasak A.Kučiko, yra keli filtrai, kurie leidžia atmesti nepagrįstus reikalavimus, – projektas derinimas su savivaldybe, tada – su SADM specialistais.

"Nors turime teisę sustabdyti ne pagal sutartį panaudotų lėšų pervedimą, po visų diskusijų dar neteko susidurti, kad konkretus skundas dėl netinkamo lėšų panaudojimo būtų atsigulęs ant mūsų stalo", – pripažino jis.