Gaono muziejus teigia, kad įstaigą glumina informacija apie Vyriausybės ir sostinės savivaldybės ketinimus kurti naują muziejų, užuot užtikrinus paramą jau vykdomiems projektams.

Pasak muziejaus direktoriaus Marko Zingerio, Lietuvos žydų muziejaus atkūrimas 1989 metais buvo Lietuvos atkūrėjų ir signatarų moralinė nuostata, kurią pavyko įgyvendinti, tačiau šiandien žydų paveldo aktualizavimo strategijos ir vizijos Lietuvoje stinga. Jis išsako kritikos, kad valdžios sprendimai formuojami neaptarus su Gaono žydų muziejaus darbuotojais, litvakų bendruomene.

„Idėjos nuleidžiamos iš viršaus jų kompetentingai neišdiskutavus, lyg mūsų biudžetui neužtektų grandiozinių projektų. Vilniui nereikalingas neprofesionalus žydiškas disneilendas, o matant, kad sprendimai priimami improvizuotai, kitko tikėtis neišeina“, – teigia Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius M.Zingeris.

Vilniui nereikalingas neprofesionalus žydiškas disneilendas, o matant, kad sprendimai priimami improvizuotai, kitko tikėtis neišeina.

„Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (...) tikisi, kad siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvų Lietuvos žydų istorijos ir kultūros įpaveldinimą bus palaikomi jau egzistuojantys projektai, o ne ekspromtu kuriami nauji“, - pabrėžiama muziejaus pranešime.

Nurodoma, kad Gaono muziejus, įsikūręs glaudžiai su Vilniaus žydų istorija susijusiuose pastatuose, pastaruoju metu išgyvena intensyvų, produktyvų laikotarpį - muziejuje vyksta tarptautiniai Holokausto minėjimui skirti renginiai, rengiamos nuolatinės ekspozicijos: rudenį duris atvers litvako dailininko Samuelio Bako muziejus, planuojama atidaryti Lietuvos žydų kultūros muziejų (Litvakų centrą) bei Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų - pastarasis bus įkurtas pastate Žemaitijos gatvėje, kuris praėjusį mėnesį įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Pastate veikė žydų biblioteka, vėliau muziejus, uždarytas sovietinės valdžios.

Planuojama, kad dar vienas muziejaus padalinys veiks Druskininkuose, gimtajame pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico mieste, kuriame rengiamas atnaujintas Ž.Lipšico memorialinis muziejus.

Idėją kurti Žydų istorijos muziejų buvusiuose Vilniaus kongresų ir sporto rūmuose ketvirtadienį pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad muziejus  turėtų koncentruotis į 600 metų siekiančią žydų istoriją Lietuvoje, o ne į skaudžius Holokausto įvykius. Jis sakė, kad tam teks koreguoti jau parengtą rekonstrukcijos projektą.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky taip pat sako, kad muziejus galėtų veikti vienose iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinių.

Žydų muziejus Vilniuje įkurtas 1913 metais - su pertraukomis jis veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Žydų muziejus atkurtas 1989-aisiais. 1997-aisiais minint Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines, jis pervadintas Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi. Šiuo metu jis turi keturis ekspozicinius padalinius: Tolerancijos centrą, Panerių memorialą, Žako Lipšico memorialinį muziejų bei Holokausto ekspoziciją.

Prieš nacistinės Vokietijos okupaciją Lietuvoje gyveno per 200 tūkst. žydų , o Vilnius dėl savo kultūrinės ir religinės svarbos žydams buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Per Holokaustą nužudyta per 90 proc. Lietuvos žydų.