Kuo paaugliai gyvena ir kokias problemas tenka spręsti, plačiau papasakojo T. Kurapkaitis.

–  Ar tiesa, kad jūsų darbo vieta – gatvė? 

– Taip. Esu gatvės jaunimo socialinis darbuotojas, dirbantis Pilaitės rajone.

– Kaip atrodo jūsų darbas?  

– Einame į vietas, kur renkasi jaunimas, stengiamės užmegzti santykius su jais, kas trunka kartais pusmetį, kartais metus. Užtrunka laiko įgyti tam tikrą pasitikėjimą. Turi pereiti tėvų nepasitikėjimo fazes, kad kažkokie suaugę žmonės kabinėjasi prie jų vaikų ir ar nebus čia dėl kažkokių seksualiniu dalykų, priekabiavimo prie vaikų.

Būname šalia jaunuolių ir klausomės, kuo jie gyvena, kaip keičiasi jų gyvenimas, kaip keičiasi kūnas, kaip jų tėvai nebevaidina tokio didelio vaidmens.

– Kaip užmezgate santykį su paaugliais?

– Būname šalia jaunuolių ir klausomės, kuo jie gyvena, kaip keičiasi jų gyvenimas, kaip keičiasi kūnas, kaip jų tėvai nebevaidina tokio didelio vaidmens. Jaunimas tikrai išgyvena įvairius dalykus. Ir kartais neturi su kuo pasidalinti savo išgyvenimais, tad esame mes.

– Kaip prieiti prie paauglio, kuris nelanko mokyklos, neturi santykio su tėvais, randa bendraminčių ir užsiima nelabai teigiama veikla? 

– Mokyklos nelankymas arba iššaukiantis elgesys – tam tikras signalas, pranešantis apie dalykus, kurie vyksta mūsų visuomenėje ir aplinkoje. Mokyklos nelankymas iš pradžių atrodo šokiruojantis, bet kai būni šalia jaunuolio ir klausaisi jo situacijos, tada išgirsti, kad jis gyvena tik su mama, kuri serga trečia vėžio stadija. Tada supranti, kad mokykla nėra pagrindinis dalykas. Tokioje situacijoje mes aptariame tolimesnius žingsnius, ką reiktų daryti, jei ateitų X diena ir vaiko mama neišgyventų. Mano darbo dalis yra kovoti dėl jaunuolių su institucijomis, kad jie neiškristų iš sistemų, kad liktų tose vietose, tarp kitų vaikų ir nebūtų stigmatizuojami. Žinoma, kad visko gali nutikti, bet kai tu pabendrauji su tais jaunais žmonėmis, išklausai, iš jų gali užaugti geri žmonės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kuo užimti paauglius, kad jie turėtų ką veikti, o ne būriuotųsi gatvėje, plačiau papasakojo gatvės socialinė darbuotoja Ieva Rimšaitė. 

– Kuo sudominate paauglius? 

– Paprastai su savimi turime didžiulę kuprinę, kurioje yra įvairių pramogų: žaidimų, užkandžių, arbatos – visko, kas padeda šiek tiek pralaužti ledus. Bet iš tikrųjų turbūt svarbiausias dalykas, ką siūlo socialiniai darbuotojai, yra pats santykis. Tu ateini paklausyti, pakonsultuoti, padiskutuoti. Svarbiausia priemonė – tu pats.

– Kaip tėvams bendrauti su savo paaugliais?

– Patarinėti tėvams kartais labai norisi, bet iš tėvų perspektyvos irgi sunku priimti kritiką. Dažnai paaugliai jaučiasi neišgirsti arba labai kritikuojami, baudžiami, išgyvena kažkokią neteisybę, pavyzdžiui, sako, kaip su tavimi sunku, tu vis pamiršti telefoną namuose ir neateini per pietus pasirodyti, kad esi sveikas. Taip pat paauglystėje atsiranda poreikis pabendrauti su kitais žmonėmis.