Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti Pravieniškių pataisos namų prižiūrėtojo Andrejaus Cristoliubovo bylą. Naudodamasis tarnybine padėtimi prižiūrėtojas į zoną nešė draudžiamus ten turėti daiktus.

Įprastas turėjęs būti budėjimas 2011-ųjų spalį Pravieniškių pataisos namų-kolonijos prižiūrėtojui A.Christoliubovui tapo išskirtinis. Jo pietums atsineštoje grikių kruopų košėje su mėsa kiti prižiūrėtojai rado 4 mobiliuosius telefonus, 7 SIM korteles ir 2 įkroviklius.

A.Christoliubovas prisipažino kaltu, o pakeistus parodymus per ikiteisminį tyrimą motyvavo išgąsčiu ir sutrikimu. Teisme buvęs nuteistųjų prižiūrėtojas aiškino, kad išvakarėse prieš budėjimą užėjo kaimynas Henrikas Mikalauskas. Jis atnešė telefonus ir jų priedus.

Prižiūrėtojas telefonus turėjo perduoti raudonai aprengusiam nuteistajam, kuris jo turėjo laukti prie sporto salės ir dešine ranka kasytis kairę ausį. Siuntinio gavėjas per ikiteisminį tyrimą liko nenustatytas.

Pagal A.Christoliubovo pasakotą versiją ir kaimynas H.Mikalauskas scenarijuje buvo paminėtas ne iš karto. Kaip paaiškėjo vėliau, jo pavardė byloje atsirado tik po pastarojo mirties. „Dievas jam atleis“, – prokuroro ironiją, kad gal žmogus apkalbamas po mirties, atrėmė teisiamas prižiūrėtojas.

Teisme A.Christoliubovas paneigė ir pirminėje apklausoje pasakytą motyvą, kad draudžiamus įkalinimo įstaigoje turėti daiktus nešė dėl sunkios materialinės padėties. Teisme buvęs prižiūrėtojas jau ėmė graudintis, kad jam tiesiog pagailo to sergančio draugo. „Apie jokį atsiskaitymą nė kalbos nebuvo“, – aiškino A.Christoliubovas.

Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje bausmę atlieka apie 3 tūkst. nuteistųjų. Beveik per kiekvieną nuteistųjų apžiūrą pareigūnai randa įkalinimo įstaigose draudžiamų turėti daiktų. Vieša paslaptimi laikoma, kad dalį draudžiamų daikčiukų nuteistiesiems įneša patys prižiūrėtojai, tačiau ne kiekvienas įkliūva su košėje paslėptais telefonais.