Tačiau patys laiške minimi menininkai sako tik sutikę su formuluotėmis ir negali prisiminti, kas jas parašė. Paaiškėjo, kad septynių menininkų paramos G.Kėvšui laiškas gimė LNOBT administracijoje, jo turiniu rūpinosi LNOBT direktoriaus pavaduotoja Laima Vilimienė.

„LNOBT veiklos rezultatai neabejotinai siejami su generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo vadovavimu jam. Pastaruoju metu pasirodę kelių politikų vertinimai negali paneigti teatro meninių pasiekimų nei Lietuvos, nei pasaulio kultūros kontekste (...). Kviečiame kultūros ministrę objektyviai vertinti situaciją visos teatro veiklos kontekste, nesivadovaujant išankstinėmis nuostatomis ir nepasiduodant išoriniam politikų spaudimui“, - teigiama septynių žymių visuomenės veikėjų laiške, kurį praėjusios savaitės pabaigoje gavo Kultūros ministerija, Seimo Kultūros komitetas.

Būtent ministrė Liana Ruokytė-Jonsson bei komitetas paragino G.Kėvišą pasitraukti kelioms institucijoms pareiškus, kad teatrui perkant paslaugas iš G.Kėvišo sūnaus įmonės šis, net ir nusišalinęs nuo sutarčių pasirašymo, neišvengė korupcijos rizikos veiksnio.

Kad raštas buvo - taip, aš žinojau, paprašiau, kad man atsiųstų į kompiuterį. Man persiuntė į kompiuterį, aš išsiunčiau sekretorei. Šiaip redagavo redaktorė. O kas sudiktavo tekstą - aš nežinau. O koks skirtumas?

Kreipimasi savo pavardėmis, bet ne parašais, patvirtino Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis, nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, taip pat Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Faustas Latėnas, Algirdas Martinaitis, Zbignevas Ibelhauptas bei Rūta Rikterė.

Laišką redagavo teatro darbuotojai

LNOBT Reklamos ir leidybos tarnybos redaktorė Eglė Ulienė BNS pripažino, kad tekstą redagavo ji, prieš tai gavusi iš teatro direktoriaus pavaduotojos Laimos Vilimienės.

„Dėl tų nacionalinių įstaigų - kadangi aš esu teatro redaktorė, kalbos dalykus taisau. Manęs tai paprašė padaryti - aš tai ir padariau. Ne paslaptis, atsiuntė mūsų generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima, kuri viską rengė“, - BNS sakė E.Ulienė.

Ji taip pat patvirtino, jog prisidėjo ir rengiant kitą praėjusią savaitę ministrei įteiktą G.Kėvišo palaikymo laišką, kurį pasirašė per šimtas, t.y. šeštadalis administracijos ir kūrybinių darbuotojų. Ji sako rašiusi „istorinę dalį“, kurioje minimas G.Kėvišo indėlis teatrui, kadangi specialistė dirba su LNOBT archyvu.

Pati L.Vilimienė pripažįsta, kad Nacionalinių įstaigų vadovų tekstas rengtas teatre, bet kas jį inicijavo ir kaip tiksliai jis gimė, teigia taip pat nežinanti.

„Su manimi dėl rašto nekontaktavo. Kad pas redaktorę eina visi raštai, tai taip - ji juos redaguoja. Nelabai suprantu. Kad raštas buvo - taip, aš žinojau, paprašiau, kad man atsiųstų į kompiuterį. Man persiuntė į kompiuterį, aš išsiunčiau sekretorei. Šiaip redagavo redaktorė. O kas sudiktavo tekstą - aš nežinau. O koks skirtumas? - stebėjosi ji, paklausta, ar kitų teatrų vadovų palaikymą inicijavo pats LNOBT. - Labai keisti klausimai, neturiu komentaro“.

Kelis kartus klausiama, kas jai konkrečiai atsiuntė G.Kėvišo palaikymo laišką, L.Vilimienė neatsakė.

Formuluotės gimė „pasitariant“, bet autoriaus nėra

Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė sako nežinanti, kas teksto autorius. Ji praėjusią savaitę buvo komandiruotėje Paryžiuje ir savo palaikymą sako išreiškusi kalbėdama telefonu su Nacionalinio Kauno dramos teatro direktoriumi Egidijumi Stanciku. Pastarasis sako teksto taip pat nerengęs, o jis gimė „tariantis bendrai“.

„Čia buvo mūsų nacionalinių įstaigų vadovų nerimas, iš mūsų, pasitariant. Ne, tai nebuvo mūsų įstaigos (parašyta - BNS), bet mes konsultuodamiesi tarpusavyje... Nežinau, aš tokios informacijos neturiu“, - teigė E.Stancikas, paklaustas, ar tekstas buvo parengtas LNOBT administracijos.

R.Prusevičienė pabrėžė, kad G.Kėvišo interesų konflikto teisininkai, su kuriais jis konsultavosi, nenustatė ir sakė mananti, jog pagrindinė LNOBT vadovo klaida ir buvo pasitikėti jų patarimu. Kartu ji pripažino, kad „kyla didelė kolizija“ dėl G.Kėvišo veiksmų, kuomet teatre rengtiems koncertams tarpininkavo jo sūnaus įmonė.

„Bet negalima nuneigti didelių padarytų darbų ir dar suplanuotų į priekį. Jei nukertame tai kaip Gordijaus mazgą šitą klausimą, tuos darbus vėl įsukti naujam žmogui reikėtų 2-3 metų (...). Manau, jis turėtų likti, galbūt netgi turėtų būti susitarimas, kuriam laikui likti, nes laukia milžiniški darbai“, - kodėl palaiko G.Kėvišą paaiškino R.Prusevičienė.

E.Stancikas sako kolegą palaikantis dėl to, jog aukšto lygio kultūros vadybininkų, kurie galėtų užimti šias pareigas, Lietuvoje „skaičiuojama vienetais“. Jis pabrėžia, kad nė vienas iš dabartinių Nacionalinių kultūros įstaigų vadovų negali lygintis su G.Kėvišo patirtimi ir kultūriniais ryšiais.

„Tiek, kiek spaudoje nušviesta, tikrai neužtenka informacijos, kad galėčiau sakyti į vieną ar į kitą pusę. Nes labai dažnai žinome, kad norint kažką suorganizuoti susiduriame su įvairiais įstatymų apribojimais, norint padaryti kažką labai dažnai esame priversti galvoti, kaip rasti kažkokią spragą, kad visa tai įvyktų. Nes įstatymai daugiau draudžia, nei leidžia (...). Tikrai nesu įsigilinęs, bet informacija spaudoje, įvairiuose dienraščiuose vis tiek yra šališka, todėl neturiu teisės sakyti, kad buvo taip ir ne kitaip. Aišku, ministrė turbūt turi kitus duomenis, kitą informaciją. Man susidaro įspūdis, kad yra gilinama intriga, o ne tikri faktai pateikiami“, - paaiškino E.Stancikas.