Pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų, teikiant kandidatus į teisėjus

Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

Apie tai Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį pranešė tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

„Tyrimas yra pradėtas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą mūsų teismų sistemos centrinio, už korupcijos prevenciją atsakingo pareigūno“, – teigė S. Rudėnaitė.

Ji tvirtino, kad jokia institucija neturėtų kištis į šį tyrimą.

„Manau, kad kol tyrimas nebaigtas nei Teisėjų taryba, nei joks kitas subjektas neturi teisės kištis, nes tai būtų suprantama kaip bandymas tą pareigūną paveikti, poveikio darymas“, – tvirtino S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos posėdyje apie tai, kad pradėtas tyrimas dėl konkrečių asmenų skyrimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų pareigas, patvirtino ir tyrimą atliekantis NTA direktoriaus patarėjas Justinas Bagdžius.

„Taip, aš galiu patvirtinti, kad aš, kaip centrinis už korupciją atsparios aplinkos kūrimo atsakingas subjektas, kovo 4 dieną informavau Nacionalinės teismų administracijos direktorę ir Teisėjų tarybos pirmininkę apie tai, kad aš savo iniciatyva pradėjau tam tikrų viešai pasirodžiusių aplinkybių vertinimą, susijusį su pastarosiomis atrankomis į Vilniaus miesto apylinkės teismą“, – sakė J. Bagdžius.

Anot jo, tyrimo metu analizuojamos prezidento G. Nausėdos siūlytų asmenų į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus paskyrimo į pareigas aplinkybės, aiškinamasi, ar teikiant šiuos kandidatus, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

„Šitas tyrimas nėra kažkokio pažeidimo tyrimas ar atsakomybės aiškinimasis, kažkieno traukimas atsakomybėn. Aiškinamasi aplinkybės, ar nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos, kurios nenumato, kad pretendentams į apylinkės teismo teisėjo pareigas yra reiškiamos teismo pirmininko ar teismo kolektyvo nuomonės. Tas įstatymas priimtas neseniai Lietuvos Respublikos prezidento iniciatyva. O tyrimas inicijuotas, atsižvelgiant į paskutiniuosius du teikimus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuomet iš trijų teiktų kandidatų ir jau paskirtų teisėjų du buvo tiesiogiai pavaldūs to teismo pirmininkei“, – dėstė NTA direktoriaus patarėjas.

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis Teisėjų tarybos posėdyje tvirtino, kad jį pasiekė informacija apie vidinį NTA tyrimą dėl teisėjų skyrimo. Anot jo, susidaro įspūdis, jog siekiama išsiaiškinti, ar Vilniaus miesto apylinės teismo pirmininkė (Viktorija Šelmienė – ELTA) galėjo proteguoti tam tikrus asmenis.

„Vartojama terminija, kad (teismo – ELTA) pirmininkė nepagrįstai protegavo atskirus asmenis. Nežinau, ar galima sakyti, kad nėra kalbama apie pažeidimą“, – stebėjosi A. Kabišaitis.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė kreipėsi į A. Kabišaitį, akcentuodama, kad tokie klausimai neturėtų būti aptarinėjami uždaruose tarybos posėdžiuose.

„Ko Jūs, gerbiamas Andriau, tikitės iš to? Kad Teisėjų taryba uždarame posėdyje pasikalbėjus turėtų kažką padaryti?“, – klausė S. Rudėnaitė.

Manau, kad kol tyrimas nebaigtas nei Teisėjų taryba, nei joks kitas subjektas neturi teisės kištis, nes tai būtų suprantama kaip bandymas tą pareigūną paveikti, poveikio darymas.

A. Kabišaitis replikavo, kad jis uždaro Teisėjų tarybos posėdžio ir neprašo.

Tuo metu Teisėjų tarybos narė Danguolė Bublienė tvirtino mananti, kad taryba turėtų susipažinti su vidiniu NTA tyrimu.

„Kad būtų pristatyta, kas daroma, tai manau Teisėjų taryba turi tokią teisę“, – sakė D. Bublienė. 

Abejojo, ar NTA direktoriaus patarėjas turi įgaliojimus atlikti tyrimą

Teisėjų tarybos narys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Ridikas kėlė klausimą, ar NTA direktoriaus patarėjas J. Bagdžius turi įgaliojimus atlikti vidinį tyrimą dėl teisėjų skyrimo procedūrų.

„Ar turi įgaliojimus pareigūnas pradėti tyrimą?“, – svarstė Teisėjų tarybos narys.

J. Bagdžius savo ruožtu kartojo, jog tyrimo metu tiesiog siekiama įvertinti, ar nėra diskredituojama pati teisėjų atrankos procedūra.

„Čia yra vertinama situacija ir žiūrima, ar ta situacija nesudaro prielaidų diskredituoti teisėjų atrankos procesą, įvertinti, kokios kliūtys, kokios teisinio reguliavimo problemos egzistuoja. (...) Šiai dienai ta pirminė informacija surinkta ir aš įsivaizduoju, kad sekančiame Teisėjų tarybos posėdyje gali būti pristatytas jau vertinimas tų mano išvadų ar rekomendacijos, kaip peržiūrėti teisinį reguliavimą, gal kokios rekomendacijos pateiktos apylinkių teismų pirmininkams“, – sakė NTA direktoriaus patarėjas.

Teisėjų tarybos narys A. Ridikas, tęsdamas diskusiją, kėlė mintį, ar neturėjo taryba, visų pirma, suteikti įgaliojimus J. Bagdžiui imtis tokio pobūdžio tyrimo. Teisėjo įsitikinimu, tokių tyrimų galėtų imtis nebent Teisėjų tarybos sudaryta komisija.

„Mažų mažiausiai be Teisėjų tarybos įgaliojimo tokie tyrimai, kai įtraukiamos ir kitos institucijos, negali būti atliekami. Kitas dalykas – klausimas, ar turėtų tokius tyrimus daryti pareigūnas, jį įgaliojus. Manau, kad turėtų būti sudaryta komisija ištirti tokiems atvejams“, – dėstė A. Ridikas.

Jis kėlė klausimą, ar nereikėtų Teisėjų tarybai stabdyti J. Bagdžiaus pradėtą tyrimą.

Teisėjų tarybos narė, LAT pirmininkė D. Bublienė, kalbėdamas apie tyrimą, savo ruožtu teigė, kad taryba, jei kalbama apie jau paskirtus teisėjus, kurių kandidatūroms Teisėjų taryba, gali atsidurti keistoje situacijoje.

„Tyrimas, nesvarbu, kaip pasibaigtų, diskredituoja ir pačią Teisėjų taryba. Nes kas čia atsitinka? Teisėjų taryba pritarė asmenims, kurie buvo proteguojami pirmininkės?“, – kėlė klausimus D. Bublienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė neslėpė nemananti, kad vidinis tyrimas dėl teisėjų skyrimo procedūrų neturėtų būti nutrauktas. Jos įsitikinimu, jei kyla abejonių dėl tokių skyrimų skaidrumo, būtina atlikti analizę.

„Prie ko čia teisės pažeidimas? Kas yra korupcija? Korupcija yra ne teisės pažeidimas, korupcija yra žymiai plačiau – ir dalykai, ir apraiškos“, – dėstė S. Rudėnaitė.

Galiausiai Teisėjų taryba klausimą dėl vidinio tyrimo, kuriame aiškinamasi dėl teisėjų skyrimo į pareigas aplinkybių, atidėjo.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Konservtorių subinlaižiai teismų sistemoje

Konservtorių subinlaižiai teismų sistemoje portretas
Tęsia ką tik pradėtą mobingą prieš prezidentą. Tai šliaužiančio valstybės perversmo dalis, siekiant konservatorių gaujai užgrobti valstybėje neribotas galias.

Anonimas

Anonimas portretas
teisėjus turėtu tyrt asmenys nesusija su teisėsauga.

O ka

O ka  portretas
tirs? Krauja,slapima,ismatas?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių