Teismo posėdyje penktadienį iš pradžių liudijo parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Juozas Varžgalys. Jis 2019 m. pabaigoje parlamente dirbo Biudžeto ir finansų komitete.

Parlamentaras teigė prisimenantis, kad 2019 m. pabaigoje tuometinis Seimo narys Zbignevas Jedinskis registravo įstatymo pataisas dėl bankų aktyvų apmokestinimo. J. Varžgalys tvirtino, kad šia iniciatyva domėjosi, pastabas teikė tuometiniai LBA prezidentas M. Zalatorius ir tuometinis LVK prezidentas Valdas Sutkus.

„Buvo normalūs posėdžiai, normalus nuomonių išklausymas“, – tvirtino J. Varžgalys.

„Kartais jie (M. Zalatorius ir V. Sutkus – ELTA) po vieną komiteto posėdyje dalyvaudavo, kartais po du. Ateidavo ir kiti verslo atstovai į komiteto posėdžius“, – dėstė parlamentaras.

J. Varžgalys tvirtino niekada nejautęs poveikio iš V. Sutkaus.

„Kiek buvau Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose, tikrai kažko tokio negirdėjau, jis atstovavo Lietuvos verslo konfederacijai“, – sakė liudytojas.

Penktadienį teisme liudijęs LVK prezidentas A. Romanovskis savo santykius su M. Zalatoriumi ir V. Sutkumi apibūdino kaip bičiuliškus ir darbinius.  

Jis tvirtino pamenantis 2019 m. pabaigoje Seime registruotą įstatymo projektą dėl bankų apmokestinimo. Tiesa, A. Romanovskis pažymėjo, kad lobistinės veiklos šiuo klausimu nevykdė.

Aš lobistinės veiklos šio įstatymo apimtyje nevykdžiau, nes neturėjau užsakovo.

„Aš lobistinės veiklos šio įstatymo apimtyje nevykdžiau, nes neturėjau užsakovo“, – aiškino liudytojas.

A. Romanovskis, paklaustas, ar M. Zalatorius yra jo prašęs padėti atlikti lobistinę veiklą minėtu klausimu, teigė, kad toks pokalbis su tuometiniu LBA prezidentu galėjo būti. Tačiau, kaip teigė A. Romanovskis, jis tuomet negalėjo sutikti padėti dėl kitose asociacijose užimamų pareigų.

„Gal ir buvo mūsų pokalbis, bet aš negalėjau atstovauti Bankų asociacijai, nes būtų interesų konfliktas, nes atstovavau draudikų asociacijai. (...) Galėjo būti toks pokalbis, iš principo galėjo būti prašymas. Jei ir buvo toks prašymas, aš negalėčiau to daryti, nes, kaip minėjau, būčiau interesų konflikte“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Mantas Zalatorius. L. Balandžio / BNS nuotr.

Liudytojas neslėpė, kad buvo nustebęs, kai sužinojo, jog M. Zalatorius buvo sulaikytas teisėsaugos. A. Romanovskis teigė niekada negalvojęs, kad M. Zalatorius gali įsivelti į korupcinę istoriją.

„Tikrai nemanyčiau, kad tiek Bankų asociacija, tiek M. Zalatorius galėtų būti į tai įsivėlę“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Teisme buvo pagarsinti keli garso įrašai, kuriuose fiksuoti A. Romanovskio ir V. Sutkaus pokalbiai. Liudytojas A. Romanovskis teigė, kad juose galėjo būti aptariami 2019 m. pabaigoje Seime svarstyti sumanymai apmokestinti bankus. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad pokalbių įrašuose skamba ir nemažai pašalinių minčių.

„Neabejoju Specialiųjų tyrimų tarnybos gebėjimais įrašyti tuos pokalbius, kurių nereikia įrašyti“, – replikavo A. Romanovskis.

Neabejoju Specialiųjų tyrimų tarnybos gebėjimais įrašyti tuos pokalbius, kurių nereikia įrašyti.

Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimu, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu

Šių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.

Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Valdas Sutkus. P. Peleckio / BNS nuotr.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.