Nuo karo tėvynėje pabėgę ukrainiečiai Klaipėdoje randa ir meilę, ir naujus santykius. Uostamiestyje jau įregistruotos kelios dešimtys ukrainiečių santuokų, kai kurios jų vyko pagal tautines tradicijas.
Trečius metus trunkantis karas Ukrainoje verčia nerimauti ir Klaipėdoje priebėgą radusius ukrainiečius. Ką daryti, jei ir Lietuva taps agresorės taikiniu? Kiekvienas sau į šį klausimą atsako savaip.
Klaipėdoje gyvenančių ukrainiečių priėmimui ir integracijai skirta solidi suma – per 240 tūkst. eurų. Projektą vykdo Klaipėdos savivaldybė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir edukacinis-kultūrinis centras „Metidė“. Šios įstaigos vadovė po klausimų apie projektą ėmė elgtis nesuvokiamai – pradėjo grasinti policija ir siųsti į Bangų gatvę.
Klaipėdoje nuo karo prieglobstį radę ukrainiečiai bando nepasiduoti pesimistinėms nuotaikoms ir toliau tęsia savanoriškus darbus, siekdami padėti gimtą šalį ginantiems kovotojams. Savanoriai žino – kiekvienas darbas, gaminys ir auka yra ne tik pagalba kariaujantiems, bet ir moralinis palaikymas.
Didinama parama karo pabėgėliams, iš tėvynės turėjusiems pasitraukti dėl Rusijos pradėto kruvino karo Ukrainoje. Papildomus pinigus Klaipėdos taryba numatė būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti, taip pat numatytos papildomos dotacijos vaikų, atvykusių į uostamiestį, ugdymui ir pavėžėjimui į mokyklą ir atgal finansuoti.
Nuo 2022 m. kovo iki dabar į Klaipėdą atvyko apie 6 tūkst. ukrainiečių. Jų srautai, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo. Prasidėjus karui, per parą užsiregistruodavo iki kelių šimtų atvykėlių. Dabar, pavyzdžiui, per lapkričio 13 d., iš viso užsiregistravo devyni karo pabėgėliai.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl incidento Klaipėdoje, Sąjūdžio parke. Tyrimo imtasi po ukrainiečių bendruomenės pranešimo apie suskaldytą atminimo lentą prie ukrainiečių pasodintų šešių liepaičių.
Sąjūdžio parke žaliuoja daugiau nei prieš metus sodintos liepaitės, kurias Klaipėdai padovanojo mieste prisiglaudę ukrainiečiai. Tačiau piktavaliai kūju ar kitu sunkiu daiktu sudaužė akmens plokštę, kurioje buvo įrašyti atminimo žodžiai klaipėdiečiams.
Ukrainiečiai nori tęsti lietuvių kalbos mokymąsi Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje. Nemažai jų patys skambina ir teiraujasi, ar šiemet planuojamos pamokos. Bibliotekininkai, pastebėję išaugusį poreikį, jau svarsto jas grąžinti.
Daugiau nei metus trunkantis karas Ukrainoje išginė iš tėvynės tūkstančius žmonių, kurių dalis saugią užuovėją rado ir mūsų mieste. Klaipėdoje veikiančio Tautinių kultūrų centro vadovė Jelena Butkevičienė neslepia, jog tai, kaip šie žmonės jausis artimiausioje ateityje, priklausys ir nuo naujos Klaipėdos tautinių mažumų tarybos politikos.