Siekiant didinti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą, stiprinti gynybos pramonę, jos narės turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Investuotojas Ilja Laursas sako, kad Europa per pastaruosius 40 metų prarado savo konkurencingumą, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Pasak jo, JAV yra taip nutolusi nuo Europos pagal ekonominius rodiklius, kaip kad Europa nuo Lotynų Amerikos šalių.
Lietuvos kandidatai į Europos Parlamentą (EP) tarp svarbiausių artimiausio ekonominių klausimų Europos Sąjungoje (ES) išskiria valstybių konkurencingumą, būtinybę didesnei debiurokratizacijai bei Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dedamąją siekiant palankesnės verslui aplinkos.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai penktadienį susitinka su Vyriausybės nariais apžvelgti didžiausią įtaką Lietuvos konkurencingumui darančius veiksnius ir pateiks investicinės aplinkos gerinimo pasiūlymų.
Prezidentas Gitanas Nausėda su devynių Europos Sąjungos (ES) šalių vadovais ragina Europos Komisiją (EK) parengti ilgalaikę strategiją ES konkurencingumui didinti.
Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo viena pozicija – iš 30 į 29-ąją tarp 63 šalių. Didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, kaip rodo Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD konkurencingumo indekso dedamosios, buvo stabilios ekonominės aplinkos išlaikymas, pranešė Inovacijų agentūra.
Rizikos fondų valdymo įmonės „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas sako, kad Lietuva sparčiai „perleidžia“ talentingus darbuotojus valstybėms, kurios jiems siūlo palankesnes sąlygas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad Lietuvai vis labiau suartėjant su kitų Europos valstybių rinkomis, nebegalima savo gamybos grįsti žemais kaštais ir pigia darbo jėga, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuva turėtų savo konkurencinį pranašumą grįsti inovatyvumu. Tačiau premjerė pabrėžė, kad Lietuva jau ir dabar gali būti laikoma pažangia ekonomika.
Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacija (LMVVK) teigia, kad situacija šalies transporto sektoriuje yra kritinė dėl vilkikų vairuotojų trūkumo. Anot konfederacijos, transporto įmonės masiškai keliasi į Lenkiją, kur vairuotojų įdarbinimo galimybės paprastesnės, o procedūros – trumpesnės.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmet atliekamą pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva šiemet įvertinta 68,4 balo ir užima 39 vietą iš 141 vertinamos šalies. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuva pakilo viena pozicija. Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai vertinama pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta). Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys.