Kinija „kovos iki galo“, kad sustabdytų Taivano nepriklausomybę, sekmadienį pažadėjo šalies gynybos ministras, pakurstydamas ir taip jau išaugusią įtampą su Jungtinėmis Valstijomis dėl šios salos.
Šiemet Lietuvos Nepriklausomybės dienos šventimas buvo neatsiejamas nuo įvykių Ukrainoje, kur ši laisvės trokštanti šalis siekia apsiginti nuo agresorių, mokėdami pačia brangiausia kaina – savo žmonių krauju ir gyvybėmis. Todėl Kovo 11-osios renginiai Klaipėdoje šiemet nuspalvinti ne tik lietuviškomis trispalvėmis, bet ir nacionalinėmis Ukrainos vėliavos spalvomis.
Ukrainos parlamentas antradienį paragino kitas šalis ir tarptautines organizacijas nepripažinti Donbaso regione įsitvirtinusių prorusiškų separatistų nepriklausomybės, pasmerkti ankstesnę dieną tai padariusią Rusijos ir įvesti naujų griežtų sankcijų Maskvai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad Maskva pirmadienį nuspręs, ar patenkins Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų prašymą pripažinti jų įkurtų „liaudies respublikų“ suverenitetą.
Taivanas nėra dar vienas ambicingas kraštas, kurio gyventojai, uždirbę daug pinigų, staiga prisiminė savo etninį išskirtinumą (Katalonija ar Škotija). Taivano situacijos taip pat negalima lyginti su Kosovo, Kašmyro, Gazos Ruožo ar Vakarų Kranto, mat tai nėra dviejų skirtingas religijas išpažįstančių kaimynų ginčas dėl žemės.
Ramiojo vandenyno teritorijos Naujosios Kaledonijos gyventojai per sekmadienį vykusį trečiąjį ir galutinį referendumą triuškinama persvara nubalsavo prieš nepriklausomybę nuo Prancūzijos, rodo galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai.
Šiandien, lapkričio 18-ąją, ant Biržos tilto kartu su Lietuvos trispalvėmis plazda ir Latvijos vėliavos. Ši simboliška vėliavų instaliacija skirta Latvijos valstybės Nepriklausomybės dienai paminėti.
Per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius anapilin iškeliavo jau trečdalis Kovo 11-osios akto signatarų, kurių valia buvo atstatyta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tarp mirusiųjų – ir trys klaipėdiečiai – Alfonsas Žalys, Juozas Karvelis bei Romualda Hofertienė.
Antrą mėnesį iš eilės Kremliui palanki žiniasklaida eskaluoja tariamus Lenkijos planus investuoti į „Baltijsko“ AE gaivinimą Karaliaučiuje ir taip sugriauti Baltijos šalių viltis tapti energetiškai nepriklausomomis nuo Rusijos. Propagandistai naudojosi ir Lietuvos politikų mintimis apie prarastas darbo vietas uždarius Ignalinos AE, bandydami parodyti, kad visi Lietuvos sprendimai yra blogi ir kenkiantys žmonių gerovei, sako nepriklausomas tyrimų centras ir nevyriausybinė organizacija DebunkEU.org.