Po „Ekrano“ užtvankos avarijos, kai vanduo ėmė nevaldomai veržtis į Nevėžį, Panevėžio miesto savivaldybė planuoja ją kapitaliai remontuoti, o finansinės pagalbos ketina kreiptis į Vyriausybę.
Dėl „Ekrano“ gamyklos tvenkinyje Panevėžyje antradienį lūžusio šliuzo savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją, vandens tėkmė sustabdyta, informavo institucijos.
Lietuvos upėse ir upeliuose yra apie 1,5 tūkst. hidrotechninių statinių – užtvankų. Anot ekspertų, maždaug vienos iš keturių užtvankų būklė yra prasta ir gali kelti grėsmę žmonėms, turtui ir gamtai. Naujausias pavyzdys – nelaimė Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kai vanduo pralaužė Lapojos upelio užtvanką ir užliejo mišką, paplovė kelią. Blogos techninės būklės užtvankos kelia nerimą aplinkosaugos specialistams.
Seimo narys Kazys Starkevičius pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip Nemuno pakrantėje, netoli Jiesios piliakalnio, pasidarbavo bebrai. Gamtininkai tikina, kad šių gyvūnų populiaciją reikia reguliuoti, tačiau yra vietų, kur jų liesti nevalia.
Lygiai prieš tris savaites Malūno tvenkinyje įvyko avarija. Dėl trūkusios gelžbetoninės užtvaros beveik pusantro metro staiga nuseko telkinio vanduo. Pakrantėse atsivėrė iki tol slypėjusios šiukšlės, kurios dabar jau surinktos. Esą jei ne šis incidentas, atliekos taip ir būtų likusios tvenkinyje.
Siekiant atkurti laisvą Bražuolės upės tėkmę, jau šią savaitę Neries regioniniame parke bus išardyta užtvanka, trukdanti natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui. Šis Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamas projektas yra visiškai unikalus – tai bus pirmoji užtvanka Lietuvoje, demontuojama gamtosaugos tikslais.