Lietuvoje pražydus medžių žiedams tuo džiaugiasi toli gražu ne visi – daugybei žiedadulkėms alergiškų žmonių šis metų laikas tampa itin nemaloniu. Kad jis kuo mažiau apkarstų, jiems į pagalbą ateina ir mobilioji programėlė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai prisidėjo prie Europos Sąjungos tyrimo dėl sąsajų tarp maisto ir žiedadulkių alergenų bei kaip nuspėti galimą alergiją.
Prasidedant augalų žydėjimui, Lietuvoje ir Latvijoje pradeda veikti mobilioji programėlė, skirta alergiškiems žmonėms. Ji rodo, kiek ir kokių žiedadulkių realiuoju metu yra ore.
Ašarojančios akys, varvanti nosis, paburkusi gerklės gleivinė – pagal tai pavasarį atpažįsta medžių žiedadulkėms alergiški žmonės. Dažnas šiuos sezoninius negalavimus stengiasi tiesiog iškentėti. Tačiau gydytojai įspėja, kad ilgainiui negydomas ūmus alerginis rinitas gali sukelti daug rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai. Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės.
20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausiai nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių.
Lietuvą pasaulyje garsina ne tik pasiekimai lazerių ar puslaidininkių srityse. Pasirodo, ne ką mažiau pažengę esame ir aerobiologijoje, kurios tyrimų objektas – oru plintančios žiedadulkės, sporos, taip pat bakterijos ir virusai.
Apie penktadalis pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alergijų, o pavasarį ir vasarą žydint augalams alergiškų pacientų skaičius dar labiau išauga. Pasak medikų, patekusios į kvėpavimo takus ir akis žiedadulkės gali sukelti net labai sunkų uždegimą, dėl kurio žmogus gali nejausti skonio ir net prarasti uoslę.