- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiti metai didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkesni nei manyta anksčiau. Su didžiausiais sunkumais artimiausiu metu susidurs JAV ekonomika, o Didžioji Britanija, Airija bei Ispanija, šiuo požiūriu, yra labiausiai pažeidžiamos valstybės Europoje.
Iš besivystančių rinkų, pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys, kurios pernelyg priklauso nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainos. Tokie vertinimai pateikti „Swedbank" analitikų parengtoje naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje.
„Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę. Didžiosios valstybės viena po kitos rengia finansų sistemos gelbėjimo planus, kuriuose imamasi visų priemonių, kokių reikės (kaip svarbiausių sistemai bankų nacionalizavimas) jų finansų rinkoms apsaugoti. Ši krizė savo gilumu gerokai pralenkia bet kurią praėjusio dešimtmečio krizę. Tačiau joje įžvelgiu ir teigiamų pasekmių - visų pirma turto kainų infliacija paremto skolinimo eros pabaigą, apsivalymą nuo blogai valdančių riziką finansinių institucijų, geresnį finansinio sektoriaus reguliavimą bei didesnį pasitikėjimą juo, ir galiausiai, ne tokį spontanišką, bet kur kas nuosaikesnį ir ilgalaikiškesnį pasaulio ekonomikos augimą ateityje", - sako banko Lietuvoje Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Banko analitikai pastebi, kad atsinaujinus suirutei pasaulio finansų rinkose, netikrumas dėl pasaulio ekonomikos ateities yra gerokai išaugęs.
„Ši krizė iš tiesų yra dvigalvė: viena vertus pasitikėjimo krizė pasaulinėje finansų sistemoje užsuko kapitalo „kranelius" ir tokiu būdu stabdo bet kokią plėtrą, kita vertus, mes turime vartojimo krizę didžiosiose pasaulio ekonomikose - JAV, Europoje, Australijoje, Kanadoje, Japonijoje ir pagaliau toje pačioje Kinijoje. Derinys yra ypač pavojingas, kadangi reikšmingai sustiprina neigiamą įtaką bendram pasaulio ūkio augimui. Mažesnė išteklių paklausa iš JAV ir Europos jau spaudžia naftos ir kitų išteklių kainas žemyn. Visa tai tiesiogiai persiduoda energiją eksportuojančioms šalims, kurios buvo įpratusios iš to gyventi", - sako T. Andrejauskas.
Anot jo, nors dabartiniai bazinių palūkanų mažinimai, indėlių garantijos ir planai perimti probleminį finansinių institucijų turtą kol kas iki galo nenuramino finansų rinkų, bendri valstybių bei centrinių bankų veiksmai yra svarbus žingsnis siekiant stabilumo finansų rinkose.
JAV Fed, ECB, Anglijos, Kanados ir Švedijos centriniai bankai sumažindami bazines palūkanų normas 0,5 procentinio punkto pasiuntė svarbų signalą, kad bus imamasi visų priemonių, jog pasitikėjimas finansų rinkose būtų atstatytas.
„Tenka pripažinti, kad, norint nuraminti masinę psichozę finansų rinkose, šiuo metu šie veiksmai yra būtini. Tačiau skiriant tokias milžiniškas sumas savo finansų sistemoms gelbėti, didžiosioms šalims yra ypač svarbu taikyti ir tikruosius ligos gydymo metodus, t. y., sustiprinti finansinio sektoriaus reguliavimą, paskatinti finansinio sektoriaus restruktūrizaciją bei užtikrinti mažesnę priklausomybę nuo išorinio kapitalo", - komentuoja T. Andrejauskas.
Blogėjanti padėtis pasaulio rinkose žemyn stumia ir žaliavų kainas. „Swedbank" analitikai prognozuoja, kad žaliavos dar pigs.
„Dėl lėtėjančio pasaulinio vartojimo žaliavų kainos jau reikšmingai nukrito. Tai ypač gerai iliustruoja nafta, kurios kaina per keletą mėnesių nuo aukščiausio 150 JAV dolerių už barelį taško krito žemiau 80 dolerių už barelį. Visai realu, kad kitų metų pradžioje naftos kaina bus apie 50-60 USD už barelį", - pastebi T. Andrejauskas.
Analitikai trumpalaikėje perspektyvoje neprognozuoja ir kitų žaliavų kainų augimo.
„Metalai, maisto produktai, kitos žaliavos, skaičiuojant JAV doleriais, nuo aukščiausio taško vidutiniškai atpigo apie 17 proc. Mes laikomės nuomonės, kad, kaip ir nafta, kitos pagrindinės žaliavos, ypač naudojamos industrinėje gamyboje, turėtų toliau kristi", - sako T. Andrejauskas.
Lietuvai, kaip energijos importuotojai, tokios išteklių kainų tendencijos bus tik į naudą, kadangi reikšmingai sumažins mūsų infliaciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos raketinės sistemos
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos oro gynybos sistemos, kurios vėliau bus integruotos į trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD), teigia „Saab“ atstovas Lietuvoje Svajūnas Bandzevičius. ...
-
Ekspertai: šaltuoju sezonu reikėtų rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus1
Artėjant žiemos sezonui ir siekiant stabilizuoti gaunamas sąskaita už elektros energiją, ekspertai pataria rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus. ...
-
Šiauliai skelbia šildymo sezono pradžią
Šiauliai antradienį paskelbė šildymo sezono pradžią. Gyventojus šiluma turėtų pasiekti ne vėliau nei penktadienį, skelbiama savivaldybės interneto puslapyje. ...
-
Išeivius įdarbinti norinčioms įmonėms – specialus ženklelis
Lietuvių išeivius norinčios įdarbinti šalies įmonės gaus specialų ženklelį, rodantį jų vertybinę poziciją – atvirumą, tarptautiškumą bei siunčiantį žinią potencialiems darbuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų min...
-
Ekonomistai: infliacija rugsėjį mažesnė nei tikėtasi, vėliau kainos kils labiau
Rugsėjį metinei infliacijai siekiant 0,5 proc., o mėnesio – 0,3 proc., ekonomistai sako, jog nedidelės mėnesio infliacijos ir buvo galima tikėtis, tačiau vėlesniais mėnesiais kainos didės. Analitikai mano, kad vidutinė metinė infliacija &scar...
-
ECB kitą savaitę veikiausiai vėl mažins bazines palūkanas
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba per spalio 17-ąją numatytą pinigų politikos svarstymą veikiausiai vėl sumažins bazines palūkanas, pareiškė jos narys, Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau. ...
-
Kaune suvienodinamos verslo liudijimų kainos: lieka tik viena lengvata6
Kauno miesto taryba patvirtino, kiek kitais metais kainuos įsigyti verslo liudijimą. Kaina didinama visoms verslo liudijimų rūšims, išskyrus gyvenamųjų patalpų nuomos. Šis verslo liudijimas šiemet mieste buvo populiariausias....
-
Bankas įspėja apie naują sukčiavimo būdą: apsimeta senu pažįstamu
„Citadele“ bankas įspėja, kad pastaruoju metu gyventojai sulaukia SMS žinučių nuo neva seno pažįstamo, pasikeitusio telefono numerį. Vis dėlto, bendrauti apsišaukėlis siūlo spaudžiant ant kenksmingos nuorodos. ...
-
E. pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos šiemet augo 22 proc. iki 275 mln. eurų
Lietuvoje veikiančios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pirmąjį šių metų pusmetį gavo 275,1 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, antradienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Analizė: pigiausių maisto produktų krepšelis rugsėjį brango2
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį kainavo 3,5 proc. (2,25 euro) daugiau nei prieš mėnesį, tačiau 3,6 proc. (2,5 euro) mažiau nei prieš metus, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio p...