A.Kubilius: Visagino AE turi atitikti tarptautinius saugos reikalavimus

„Hitachi“ prezidento H. Nakanishi vadovaujama delegacija Lietuvos Vyriausybės atstovams pristatė savo pasiūlymą investuoti į Visagino AE projektą. „Hitachi“, kartu su viena iš savo dukterinių bendrovių „Hitachi-GE Nuclear Energy“, yra vienas iš potencialių Visagino AE strateginių investuotojų, rašoma pranešime spaudai.

„Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Visagino AE projekto vystymas atitiktų visus tarptautinius bei branduolinės saugos reikalavimus. Todėl džiugu, kad Lietuvoje galėjome priimti aukščiausio technologinio lygio bendrovę „Hitachi“, kuri išreiškė susidomėjimą dalyvauti šiame projekte kaip strateginis investuotojas,“-  sakė premjeras Andrius Kubilius.

Pasak A.Kubiliaus tai, kad šios kompanijos pateiktą pasiūlymą pristatė bei visa projekto aplinka aktyviai domėjosi pats korporacijos prezidentas H. Nakanishi parodo labai rimtus potencialaus investuotojo ketinimus bei Visagino AE projekto brandos pripažinimą.

„Lietuva būtų suinteresuota „Hitachi“ investicijomis ne tik į branduolinę energetiką, bet  ir  į kitus šalies sektorius, ypatingai aukštųjų technologijų,“ – po susitikimo su „Hitachi“ korporacijos prezidentu sakė A. Kubilius.

Vizito Lietuvoje metu „Hitachi“ delegacija taip pat susitiks su Visagino AE projekto regioninių partnerių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos atstovais, Europos Komisijos atstovais.

Regioninis Visagino AE projektas yra vienas iš labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Yra baigti pagrindiniai projekto parengiamieji darbai, įskaitant Espoo konvenciją atitinkantį poveikio aplinkai bei aikštelės tinkamumo įvertinimus, kurių rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos.

Planuojama, kad Visagino AE statybos darbai prasidės 2014 m., o elektros energiją elektrinė pradės gaminti nuo 2020 m.


Šiame straipsnyje: atominė elektrinė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nieko sau

Nieko sau portretas
Europa atsisakinėja atominių elektrinių,o Lietuva puola statytis.Kažkoks bukas mastymas.Atrodo,jog nėra kitokių elektros energijai gaminimo būdų.Seime visi linksi,lyg būtų tuščiom galvelėm,Kubiliaus sumanymams.Kodėl niekas nesitaria su žmonėmis,kurie privalės finansuoti elektrinės statybą?

Kęstas

Kęstas portretas
Po Fukušimos įvykių net labiausiai nekenčiantiems rusų turėtų buti nejauku klausyti japono, pasakojančio,kaip saugiai veikia japoniškos atominės elektrinės. Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta. Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų. Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija? Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.

jonas

jonas portretas
Busim nepriklausomi nuo rusu.bet atomini kura pirksim is ju
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių