Iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo siūloma išbraukti 5 Lietuvos objektus

Aplinkos ministerija siūlys Helsinkio komisijai iš pastarosios sudaryto didžiausių Baltijos jūros teršėjų, vadinamųjų karštųjų taškų, sąrašo išbraukti dar penkis Lietuvos objektus - Kauno, Kėdainių bei Palangos miestų nuotekų valymo įrenginius ir akcines bendroves "Lifosa" bei "Orlen Lietuva".

Šie objektai, kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, yra modernizuoti ir atitinka Europos Sąjungos (ES) bei Helsinkio komisijos aplinkosauginius reikalavimus.

Ar jie bus išbraukti iš "karštųjų taškų" sąrašo, Helsinkio komisija spręs gegužės 18-20 dienomis, pranešė Aplinkos ministerija.

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašas sudarytas 1992 metais. Į jį Helsinkio komisija įtraukė 132 gamyklas, nuotekų valymo įrenginius ir teritorijas su pasklidosios taršos problema, pavyzdžiui, tarša iš žemės ūkio įmonių.

Tuomet "karštiesiems taškams" priskirta 16 Lietuvos objektų. Be jau penkių minėtųjų, kuriuos siūloma išbraukti, į sąrašą įrašyti Vilniaus (Grigiškių), Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės miestų nuotekų valymo įrenginiai, akcinės bendrovės "Achema", "Klaipėdos kartonas" ir "Sema", žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios.

2005 metais iš šio sąrašo išbraukti Vilniaus (Grigiškių), Alytaus ir Marijampolės miestų nuotekų valymo įrenginiai, 2006 metais - Šiaulių ir Klaipėdos miestų nuotekų valymo įrenginiai, bendrovės "Achema", "Klaipėdos kartonas" ir "Sema" (ji nutraukė ūkinę veiklą), 2009 metais - Panevėžio nuotekų valymo įrenginiai.

Šiuo metu teršėjų sąraše yra septyni Lietuvos objektai.

Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, jeigu Helsinkio komisija išbrauks siūlomus penkis Lietuvos "karštuosius taškus", teršėjų sąraše liks du mūsų šalies objektai - žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios.


Šiame straipsnyje: Baltijos jūrateršėjaitarša

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių