- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Fizinių asmenų bankroto įstatymu Latvijoje galėtų pasinaudoti ir lietuviai
Kaimyninėje Latvijoje naujai priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu galėtų pasinaudoti ir lietuviai. Latvija leis skelbti bankrotą ir užsieniečiams.
Panorusiam bankrutuoti lietuviui nuvykus į Latviją reikės pusę metų mokėti mokesčius šioje šalyje. Tai reiškia, kad šioje šalyje reikėtų apsigyventi ir dirbti, rašo "Lietuvos rytas".
Buvęs Latvijos bankroto administratorių asociacijos vadovas, dabar konsultacijas bankroto klausimais teikiantis Janis Biržulis patvirtino, kad naujuoju įstatymu teoriškai galėtų pasinaudoti ir Lietuvos piliečiai.
Šią savaitę Latvijos Seimas atmetė šalies prezidento veto ir priėmė naują, žmonėms kur kas palankesnį Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Jis jau sulaukė bankų kritikos. Skelbti bankrotą latviai gali nuo 2008 metų.
Bankroto procedūra Latvijoje galės trukti iki 3,5 metų. Per šį laikotarpį žmogus turės pagal galimybes sumažinti savo skolas, taip pat būtų parduotas jo turtas.
Pradėti bankroto procedūras latviai galės, kai jų uždelstos skolos pasieks 5 tūkst. latų (apie 25 tūkst. litų) arba įrodys, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties jų skolos per ateinančius metus gali pasiekti 10 tūkst. latų (apie 50 tūkst. litų).
Žmogus skoloms grąžinti turės ne tiktai parduoti savo turtą, bet ir kas mėnesį skirti trečdalį savo pajamų. Pasibaigus bankroto procedūrai likusios skolos bus nurašytos.
Bankai skolas už įkeistą turtą galės atgauti pirmieji, tačiau Latvijoje bankrutuoti panorusiam žmogui nereikės gauti jų ir kitų kreditorių sutikimo. Kreditoriai galės teismui užprotestuoti bankroto planą, bet teismas skundą galės atmesti.
Lietuvos ūkio ministerija dar tik baigė rengti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą ir pradėjo jį derinti.
Ūkio ministerija siūlo pasirinkti vieną iš dviejų atvejų, kai Lietuvos gyventojas galėtų pradėti savo bankroto procedūrą: beviltiškos skolos pasiektų 12 minimalių mėnesio atlyginimų ribą (dabar - 9600 litų) arba jei žmogus ilgiau kaip pusę metų negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų. Tuomet dėl bankroto spręstų kreditoriai ir teismas.
Bankroto procedūra truktų iki 5 metų, o bankrutuoti būtų galima tik vieną kartą per dešimt metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Didelė avarija Karaliaus Mind...
-
KMT ketvirtfinalio rungtynės:...
-
Citadele KMT ketvirtfinalio ru...
-
Terorizuojama Panemunė...
-
Iškilminga karių rikiuotė N...
-
Spaudos konferencija po Valsty...
-
Sugiharos namų ekspoziciją a...
-
2025 m. „Eurovizijos“ atra...
-
Atidarytas Vilniaus trumpųj...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai5Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...