- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė nustatė, kad ES lėšų, skirtų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui gali neužtekti ir Lietuvai veikiausiai teks skirti papildomai pinigų iš ir taip jau skylėto valstybės biudžeto.
Auditorių teigimu, dėl jau apie trejus metus vėluojančio projektų įgyvendinimo IAE uždarymo kaina išaugo maždaug du kartus, nes vėluojama įgyvendinti svarbiausius ir brangiausiai kainuojančius projektus – įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei saugojimo kompleksą, kuriuos stato užsienio įmonė „Nukem“. Iki šiol panaudota tik pusė tam skirtų lėšų – 872 mln. litų.
Daugiausia kainą didino brangstančios medžiagos ir darbai, konsultantų paslaugos. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad didelė dalis darbų rangovui buvo apmokama iš anksto, net jų nepradėjus, todėl gautas lėšas jis galėjo naudoti savo reikmėms. Pažymima, kad papildomų išlaidų pareikalaus branduolinio kuro saugojimas ne specialiai įrengtose saugyklose, o uždarytoje elektrinėje.
„Norėdama taisyti padėtį mūsų valstybė turėtų perimti į savo rankas daugiau svertų, kuriais valdomas elektrinės uždarymo procesas“, – sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Auditoriai taip pat akcentavo, kad iki šiol nenumatyta, kaip ateityje bus finansuojamas IAE eksploatavimo nutraukimas, ir pasiūlė Energetikos ministerijai parengti modelį, pagal kurį elektrinės uždarymo finansavimas būtų tęsiamas. Taip pat pasiūlyta pradėti derybas su Europos Komisija, kad finansinė parama Lietuvai būtų teikiama iki visiško elektrinės eksploatavimo nutraukimo. Auditorių nuomone, buvusios vyriausybės neišnaudojo galimybių elektrinės uždarymui pritraukti lėšų iš atominę energetiką plėtojančių šalių, kurių įmonės būtų gavusios teisę tiekti įrangą ir atlikti didelės apimties darbus.
Audito metu taip pat nustatyta, kad nesukurta bendra elektrinės uždarymo kontrolės ir atskaitomybės sistema, kuri leistų efektyviau valdyti procesą ir kontroliuoti projektų įgyvendinimo eigą.
Didžiąją dalį IAE uždarymui reikalingų lėšų pagal 2001 m. pasirašytą Lietuvos ir ERPB sutartį administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Tačiau atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo tenka Lietuvos institucijoms.
Oficialiai patvirtintų ERPB ataskaitų apie įgyvendinamus projektus ir pinigų srautus Lietuvos institucijos negauna. Tačiau, jeigu būtų nustatyta, kad ES lėšos naudojamos ne pagal paskirtį arba nusižengiant taisyklėms, jas turėtų grąžinti Lietuva, o ne ERPB.
Faktiškai elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus atlieka elektrinės direktoriui pavaldi Eksploatacijos nutraukimo tarnyba, tačiau nei įmonės įstatuose, nei įmonės generalinio direktoriaus nuostatuose atsakomybė už jų neatlikimą ar netinkamą atlikimą nenumatyta. Dėl to Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei suteikti įgaliojimus nepriklausomam subjektui, kuris vykdytų elektrinės įgyvendinamų projektų stebėseną ir valdymą, užtikrintų atominės elektrinės uždarymo kontrolę ir tiesiogiai už šią veiklą atsiskaitytų Lietuvos valstybės institucijoms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...