Investuotojų teigimu, Lietuva dabar turi šansą tapti didžiųjų pasaulio korporacijų gamybos ar logistikos grandinės dalimi ir ragina valdžią tai išnaudoti, skatinant ne vien aukštųjų technologijų, bet ir nepelnytai primirštą tradicinę pramonę.
Premjeras su siūlymais sako visiškai sutinkantis, nes esą akivaizdu, kad priešingu atveju nebus spartaus ūkio augimo, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Chemikalai, trąšos, farmaciniai preparatai, inžineriniai įrenginiai, maistas, pašarai – tai, anot investuotojų, modernios ir našios tradicinės pramonės šakos.
Bet valdžios palankumas pastaraisiais metais kreiptas į vos 3 proc. viso eksporto sudarančias aukštųjų technologijų įmones, nors ne jos, o tradicinės turi didžiausią svorį šalies ekonomikai. Tyrimą atlikę specialistai naująją valdžią ragina dėmesį sutelkti į visą pramonę.
Esą tradicinės našumą padidinus 1 proc., beveik tiek išaugtų ir eksportas. O kad tokį poveikį jam padarytų aukštųjų technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius, jam reikėtų augti daugiau nei trečdaliu.
„Šiandien kai kurios iš tradicinių ūkio šakų įmonių sugeba sukurti net gi didesnę vertę, negu aukštųjų technologijų įmonės, ir todėl, matyt, taip diferencijuoti neverta. Tas buvo protinga, kadangi reikėjo nuo kažko pradėti, fokusuotis į kažką, tokiu būdu pradėti skatinti ir pritraukinėti užsienio investicijas, skatinti eksportą, bet, norint didesnio efekto ekonomikai, vis dėlto reikia jų nepriešinti, o žiūrėti per bendrą vardiklį, kas šiuo atveju būtų kuo didesnė pridėtinė vertė“, – kalbėjo „Ernst & Young“ partneris Linas Didžpetris.
„Nereikia skatinti bet kokias investicijas. Tai turi būti tos sritys, tos pramonės šakos, kurios Lietuvai yra strateginės ir svarbios. Nes, jeigu paskatinsi bet ką, tai išmėtysi pinigus, bet efekto gali ir nesulaukti“, – sakė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Verslas ragina valdžią užimti aktyvią moderatoriaus poziciją: važiuoti, susitikinėti, kviesti, aiškiai ir garsiai deklaruoti Lietuvos privalumus, o vietos įmonėms padėti susigaudyti, į kur jam svarbu žengti, kokias ambicijas puoselėti, galbūt kooperuotis, nes kaip tik dabar tinkamas metas įsilieti į verslo pasaulio galingųjų grandines.
Mat Kinija, Indija, Filipinai tampa brangstančios darbo jėgos regionu, ir gamintojai, paslaugų kūrėjai grįžta namo. O Lietuva tebėra mažų algų kraštas ir tai išnaudoti dar galima 3–5 metus. Vėliau darbo jėgos kaina čia esą tikrai kils, pigūs liks rumunai, baltarusiai.
„Lietuva turi šansą vykstant pokyčiams parodyti save, ypatingai kalbant apie skandinavų, Vokietijos, galbūt Lenkijos, Rusijos, bet ypatingai artimąsias šalis, parodyti savo gebėjimą integruotis į tas vertės grandines, nes vis dar galime siūlyti pigesnį produktą“, – mano L. Didžpetris.
Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, investuotojų raginimas – laiku ir vietoje.
„Aš tokią išvadą darau vien pasižiūrėjus į investicijų atėjimą į mūsų šalį ir tų investicijų nukreipimą, paprastai pasakius, į gamybines priemones. Į gamybines priemones per praeitus metus buvo investuota labai mažai. Ir, jeigu palyginsime su mūsų kaimyninėmis šalimis, mes stipriai nuo jų atsiliekame. O tai rodo, kad artimiausioje perspektyvoje galime turėti problemų su gamybos plėtra“, – teigė jis.
Premjeras žada patrauklią mokesčių politiką, kai tik juos išnagrinės speciali darbo grupė, taip pat mažesnę biurokratiją. Investuotojai, be siūlymo neįvesti progresinius mokesčius, ragina pasvarstyti ir tokias skatinimo priemones, kaip, pvz., kompensuoti įvairių standartų diegimo išlaidas ar pirmenybę juos turinčioms įmonėms viešuosiuose pirkimuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos rajono ūkyje fiksuotas trečias šiemet afrikinio kiaulių maro židinys
Trečiadienį patvirtintas trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
I. Šimonytė: daug kitų metų biudžeto sprendimų iš esmės jau priimta
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė ...
-
A. Izgorodinas: bankrotų maitinimo versle daugės6
Šiemet kritus restoranų ir kavinių apyvartai, rinkoje didėjant spaudimui dėl atlyginimų bei trūkstant darbuotojų daugės šio sektoriaus įmonių bankrotų, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. ...
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą2
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą5
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?15
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams2
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...