Nors pirkėjai prekybos centruose kartais jaučiasi diskriminuojami, jie nelinkę iškart skųstis valstybės institucijoms, o šios ne visada linkusios įžvelgti diskriminaciją. Prekybos centrai, vos sužinoję esantys apskųsti, problemą išsprendžia dar iki Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai imantis tyrimo.

Viename sostinės prekybos centrų vilnietis aptiko taikomą, jo manymu, lietuvius diskriminuojančią nuolaidų sistemą, kai užsienio piliečiams suteikiamos palankesnės nuolaidos.

„Pastebėjau, kad nuolaidos, kurios suteikiamos su [nuolaidų] kortelėmis, – nevienodos. Lietuvos piliečiams taikomos mažesnės nuolaidos. Kai kurios skyrėsi tik keliais procentais. Pavyzdžiui, 3 ir 4 ar 5 proc. Kai kur jos skyrėsi dvigubai. Pavyzdžiui, 5 ir 10 proc. Aš tiesiog pabandžiau išsiimti užsieniečiams skirtą kortelę. Man pasakė, kad kai pateiksiu užsieniečio pasą, tada ir gausiu tą kortelę“, – pasakoja pirkėjas Gediminas Golcevas.

Skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai surašęs vilnietis gavo atsakymą, kad diskriminuoti dėl gyvenamosios vietos ar pilietybės įstatymas nedraudžia. Tačiau po kažkiek laiko prekybos centro internetinėje svetainėje nebebuvo informacijos apie skirtingas nuolaidas Lietuvos ir užsienio pirkėjams.

Prekybos centras mus raštu informavo, kad visiems vartotojams suteikia vienodas nuolaidas ir sąlygas, o esą skirtingos kortelės užsieniečiams išduodamos siekiant lietuviams neteikti perteklinės informacijos.

Pasak Lygių galimybių kontrolierės, toks skundas gautas pirmą kartą, tačiau vartotojai labiau skundžiasi dėl įvairios diskriminacijos sveikatos apsaugos, finansinių ir draudimo paslaugų ar prekių pavadinimų.

„Dėl prekių pavadinimų – buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad lyg buvo parlamento vištos ir pan. Tačiau, ko gero, dėl pačių pavadinimų žmonės ne tiek skundžiasi, kaip skundžiasi dėl tų prekių ar paslaugų teikimo aplinkybių ir sąlygų“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Neseniai kontrolierė sulaukė skundo dėl keksiuko „Negriuko“ pavadinimo.

Pasak A. Burneikienės, diskriminacijos šioje situacijoje ji neįžvelgia. Prekybininkai teisinasi, kad tai nuo seno žinomas prekės pavadinimas.

„Tradiciškai tas pavadinimas Lietuvoje yra gana dažnai ir seniai naudojamas konditerijos, kulinarijos gaminiams. Tarkim, pyragams, tortams. Manau, dažnos namų šeimininkės užrašų knygelėje galima rasti negriuku pavadinto torto ar pyrago receptą“, – teigia prekybos tinklo Viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta.

„Žinoma, yra ir „Žemaičių“ dešra, ir „Senolių“ dešra, ir „Dvaro“ grietinė, ir panašūs. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai, tačiau skundų šiuo požiūriu mes tikrai neesam gavę“, – sako A. Burneikienė.

Prekybininkai sako, kad jų lentynose yra ir daugiau tikrinių pavadinimų prekių, tačiau dėl jų pirkėjai nesipiktina ir neįžvelgia jokios diskriminacijos.