Vyriausybė ketina imtis iki šiol nematytos esminės valstybės turto valdymo reformos: pagal Švedijos, Suomijos ir kitų valstybių pavyzdžius siūloma sukurti bendrovę, kuriai ketinama perduoti visų valstybinių įmonių valdymą. Atsargiai į reformą žiūri kai kurios ministerijos ir valstybinės įmonės, tačiau pažangesniam turto valdymui pritaria Prezidentė.
Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio – įmonių, miškų ir kito – turto vertė siekia 18 milijardų litų. Tačiau nauda iš šio turto, švelniai tariant, menka. Pernykščius valstybės įmonių dividendus – 45 mln. litų, – palyginti su valstybės valdomu turtu nesuklystume pavadinę katino ašaromis.
Anot ekspertų, tokios padėties priežastys daugiau nei aiškios.
Dabar valstybės įmonės valdomos neskaidriai, neturi aiškių tikslų, svarbiausios įmonės priklauso ministerijoms, todėl politika susimaišo su komerciniais interesais.
Siekdama pakeisti padėtį Vyriausybė Ūkio ir Finansų ministerijoms nurodė parengti strategiją, kaip iš turto gauti daugiau naudos Lietuvos gyventojams.
Ūkio ministerija pasamdė švedų ekspertą Dagą Detterį, kuris turto reformą padėjo atlikti Švedijoje bei kitose valstybėse. Nauja turto valdymo strategija ant Vyriausybės stalo turi gulti rugsėjį, tačiau jau dabar aiškėja jos gairės. Esminiai pertvarkos tikslai – įmones depolitizuoti, išskaidrinti veiklą, atskirti nekomercines paslaugas nuo komercinių ir siekti, kad pagrindinis jų tikslas būtų didinti vertę.
„Pagrindinė problema, kad valstybinės įmonės turi prieštaraujančius vienas kitam tikslus. Valstybinės bendrovės, kurios yra valdomos Vyriausybės, turi siekti ir politinių, ir komercinių tikslų, bet pelno siekiančioms bendrovėms tai labai sudėtinga, tai neįmanoma. Tai neįmanoma užduotis Vyriausybės viduje. Todėl mums reikia atskirti politinius ir komercinius tikslus“, – aiškino valstybės turto valdymo ekspertas Dagas Detteris.
Nors yra įvairių būdų, kaip tai padaryti, kaip vienas efektingiausių modelių įvardijamas vienos valstybės turtą kontroliuojančios bendrovės įsteigimas.
Kol nėra jos pavadinimo, vadinkime „Valstybės turtas“. Šiai bendrovei būtų perduotas visas valstybės valdomas nekilnojamasis turtas, iš atskirų ministerijų į kontroliuojančią bendrovę pereitų transporto įmonės, į vieną bendrovę sujungtos 42 urėdijos, energetikos sektorius bei kitos smulkesnės bendrovės, užsiimančios įvairia veikla.
„Valstybės turtui“ vadovautų profesionalūs vadybininkai, kuriuos kaip pagrindinis akcininkas kontroliuotų Ministrų Taryba. Ekspertai neabejoja, kad toks modelis būtų veiksmingas.
„Valdytojai turi būti žmonės su patirtimi ir nepriekaištingos reputacijos. Reikėtų suprasti, kad valstybės įmonių sąrašas ilgas, tokių yra daug ir surasti kiekvienai įmonei savo valdytojus, kuris atitiktų etikos ir kompetencijos standartus, būtų pernelyg sudėtinga. Daug efektyviau būtų surasti vieną grupę narių, kurie teisingai valdytų įmones ir gautų iš to pelno“, – svarstė „DNB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė Jakaterina Rojaka.
Tačiau lygiai taip pat neabejojama, kad atsirastų tų, kurie tokiai pertvarkai priešintųsi. „Dabartinis decentralizuotas modelis yra kaip „juoda dėžė“. Nėra skaidrumo, nėra supratimo, kas vyksta su valstybinėm kompanijom. Jeigu tai „juoda dėžė“, mes nežinome, kas iš jos pelnosi. Bet žmonės, kurie iš to pelnosi, žinoma, priešinsis“, – sakė D. Detteris.
Jau dabar kai kurios ministerijos nerodo didelio noro savo valdomų bendrovių perduoti profesionalių vadybininkų valdomai kontroliuojančiai bendrovei.
Panašu, kad į efektingesnio valdymo reformas skersai žiūrės ir dabartinių valstybės įmonių vadovai.
Kad reikia geriau valdyti savo turtą, ne sykį yra raginusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūros pozicija nesikeičia. Anot jos, geriau valdomas valstybės turtas duotų naudos pagrindiniam jo savininkui – Lietuvos piliečiams.
„Tai alternatyva mokesčių kėlimui, nes natūralu, kad mūsų poreikiai didėja, mums reikia viešųjų paslaugų. Į mokesčius žmonės tikrai jautriai reaguoja. Turtas, valdomas piliečių, turi būti valdomas efektyviai ir tos įplaukos, papildomos įplaukos, jas būtų galima paskirti švietimui ar kitoms socialinėms paslaugoms finansuoti“, – svarstė Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.
Skaičiuojama, kad reforma skylėtą valstybės iždą vien kitais metais galėtų papildyti 300–400 milijonų litų. Ilgainiui ši sumą esą gali pasiekti ir milijardą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: lietuvių investicinis aktyvumas mažesnis nei kitose Baltijos šalyse
Lietuvos gyventojai rečiau nei kitų Baltijos šalių žmonės renkasi kaupti pensijai ar investuoti į vertybinius popierius, rodo „Citadele“ banko apklausa. ...
-
Socialdemokratai siūlo pratęsti nulinę PVM lengvatą šildymui
Gegužę baigus galioti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotam šildymui socialdemokratai siūlo ją pratęsti dar vienam šildymo sezonui – jie įregistravo tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pat...
-
Užimtumo tarnyba: sezoninių darbuotojų intensyviai ieško maitinimo ir apgyvendinimo įmonės
Darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį. Sezoninių darbuotojų paieška ypač suaktyvėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. ...
-
Ž. Mauricas: pratęsus bankų solidarumo mokestį, surenkama suma būtų ženkliai mažesnė1
Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas būtų tik „simbolinis ėjimas“, nes jo duodama nauda 2025 m. sumažėtų 4 kartus, aiškina „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pabrėžia, kad jeigu Europos Centrinis Bank...
-
„Ignitis“ gaminantiems vartotojams skyrė apie 5 mln. eurų kompensacijų
Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ išmokėjo ir dar išmokės 5 mln. eurų kompensacijų gaminantiems vartotojams už per dvejus metus sukauptą, tačiau jų nepanaudotą elektrą. ...
-
LBA vadovė: neribotam laikui pratęstas solidarumo įnašas reikštų naują bankų mokestį
Seimo opozicijai siūlant neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tai reikštų naują mokestį bankams. ...
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę5
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas19
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...