- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tirpstančio ledyno paviršiumi ir jo kūne esančiais plyšiais teka tirpsmo vandenys ir formuoja jame ertmes.
Dažnai susiformuoja siauri latakai, kuriuose ir susikaupia vandens nešmenys. Tekančiame vandenyje susikloja stambesnė riedulinga, gargždinga ir žvirgždinga medžiaga. Sutirpus ledynui, buvusio latako vietoje lieka teigiama gūbriška reljefo forma. Taip susidaro ozai. Jų ilgis gali siekti keliasdešimt kilometrų, aukštis virš 50 metrų. Ozų šlaitai statūs – 15–20º.
Pati gūbrio ketera dažnai būna vingiuota, tačiau ozas išlaiko gana pastovią kryptį.
Žagarės ozas yra tipinė geomorfologinė reljefo forma, susidariusi dėl ledyno suformuotos radialinės tuštumos, kuri vėliau užsipildė stambiagrūdėmis nuosėdomis. Žagarės ozas susidarė paskutinio apledėjimo Šiaurės Lietuvos fazės laikotarpiu.
Tuo metu ledynas dengė visą Žiemgalos lygumą ir kita ženkli reljefo forma – Linkuvos gūbrys – buvo ledyno sustumtas į šios lygumos pakraštį. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies radialiniais kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Vėliau šios siauros, kanjono tipo upės buvo užpildytos smėlio ir žvirgždo sąnašomis. Klimato atšilimo metu ištirpus ledo suformuotiems upės krantams, kanjonas pavirto siauru, vingiuotu ir ištęstu pylimu.Žagarės ozo sandara atvaizduota Žvelgaičių žvyro telkinio diagramoje, kurioje nuosėdų sluoksnių pobūdis gerai parodo ledynmečio tirpsmo vandenų tėkmės kryptis.Žagarės ozas prasideda Latvijoje ir baigiasi Lietuvos teritorijoje. Bendras ozo ilgis ~ 50 km, tačiau jis susideda iš atskirų dalių.Žagarės ozo gale yra išnašų kūgis, arba delta, esanti ~ 10 km į pietvakarius nuo Žagarės miesto. Šioje deltoje aptiktas Martyniškių žvyro telkinys.
Minėtoji delta ir Šiaurės Lietuvos apledėjimo fazės galinė morena žymi buvusio ledyno paplitimo ribas.Žagarės ozas – Žagarės miesto ašis. Tai PV kryptimi per Aleksandravo, Strėlių, Naugardėlių kaimus (į rytus nuo Žagarės–Naujosios Akmenės asfaltuoto kelio) nusitęsęs ir seniau buvęs vientisas kalvagūbris.1955 metais Žagarės ozo ŠR dalį (2,66 ha) išžvalgiusi Lietuvos TSR Vietinio kuro pramonės ministerijos Geologinė žvalgybinė ekspedicija nustatė čia esant žvyro klodo storį 2,7–14,3 m (vid. 6,8 m) ir jo išteklius 176,5 tūkst. m3, kurie tinkami gaminti kalkių-smėlio blokų užpildui.
Daug žvyro iškasta, dėl šios priežasties kalvagūbryje (oze) radosi nemažai iškasų, o gilesniuose karjeruose savaime susitelkė vanduo. Apysveikis ozas, galutinai nepraradęs savo formos, išliko tik arčiausiai Žagarės miesto esančioje dalyje su Žvelgaičio piliakalniu ir kapinaitėmis. Būtent ši Žagarės ozo dalis ir buvo paskelbta geologijos paminklu. Išlikusi nenukasta Žagarės ozo gūbriuota dalis dabar yra maždaug 830 m ilgo, pamatas iki 100–130 m pločio, daug kur statūs šlaitai; iškiliausia jo vieta – Žvelgaičio piliakalnis, nuo Švėtės upės pusės pakilęs į maždaug 20 m aukštį.
Kai kurie Žagarės praeities tyrinėtojai ir rašytojai (ypač Balys Sruoga) yra bandę Žvelgaičio piliakalnį ir jo pavadinimą susieti su Henriko Latvio parašytoje Livonijos kronikoje minimu kunigaikščiu Žvelgaičiu (Suelgate, Suellegate), 1205 metais vadovavusiu lietuvių karo žygiui į Livonijos ordino valdytą Estiją. Tačiau, iš tiesų, kur buvo šio kunigaikščio pilis, dar nenustatyta. Žvelgaičio piliakalnį, kuris datuojamas IX–XIV amžiais, 1956 metais tyrinėjo Šiaulių „Aušros“ istorijos-etnografijos muziejaus darbuotojai (tyrimų vadovas Julius Naudužas). Tiriant 50 m2 aikštelę, buvo rasti dviejų laikotarpių kultūriniai sluoksniai.
Apatiniame jų (XI–XIV a.) atkasta apdegusių pastatų liekanų, lentgalių, ylų, papuošalų ir žiestosios keramikos šukių. Viršutiniame kultūriniame sluoksnyje (XVI–XVII a.) rasta koklių, glazūruotos keramikos. Radiniai laikomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
S. Nainė: manau, su mumis visada gyvens ir šunys35
Daugeliui gerai žinomai porai – Jonui ir Simonai Nainiams – namuose kompaniją palaiko net trys šunys, ir kiekvienas jų – su savo charakteriu, poreikiais ir įpročiais. Simona įsitikinusi, kad jų namuose visada bus šunų. N...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais1
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų2
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...