- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Žmogus savo pinigų nebeatiduotų medikams "į kišenę", o susimokėtų už paslaugas gydymo įstaigai - taip išnyktų priežastis duoti gydytojui neteisėtą atlygį", - interviu BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.
- Kodėl sutikote tapti sveikatos apsaugos ministru?
- Yra tam tikra politiko atsakomybė. Tą atsakomybę žmogus prisiima pasirinkdamas politiko kelią - dalyvaudamas rinkimuose, formuluodamas tam tikras nuostatas. Ir jeigu yra galimybė tai įgyvendinti, realizuoti, tos atsakomybės neturi bijoti. Tai ir iššūkis. Tai jau asmeninis požiūris. Ir nauja veikla. Yra tam tikra ambicija tuos iššūkius priimti ir įveikti. Kartu tai ir partijos, kuri delegavo mane į šias pareigas, atsakomybė.
- Buvusio partiečio viceministro Artūro Skiko sukelto korupcijos skandalo purvas aptaškė ir partiją, ir ministeriją. Visuomenei tai spjūvis į veidą: "tokie žmonės", "iš tos pačios partijos" dirba ypač svarbioje kiekvienam šalies gyventojui įstaigoje.
- Atskirų atvejų, atskirų žmonių paklydimų, paslydimų nevertinkime kaip sistemos.
- Ar Jūs nemanote, kad nespėsite padaryti nieko naudinga, nes įprastas skandalas sveikatos sistemoje ir jus išvers iš posto?
- Prielaidomis kalbėti nereikėtų. Teisiniais tyrimais turi užsiiminėti tam tikros institucijos. Jeigu bijočiau, neičiau. O kaip atsitiks, parodys gyvenimas, o dabar reikia priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už tuos sprendimus.
- Ar bus priimtas siūlymas, pavyzdžiui, įvesti apsilankymo pas gydytoją mokestį?
- Reikia diskutuoti. Reikia labai gerai apsvarstyti, kad tai nepablogintų paslaugų prieinamumo. Kol kas aiškios nuomonės šiuo klausimu negaliu pasakyti. Kad yra problema - taip. Yra piktnaudžiaujama - žmonės ateina su šeimos gydytoju ar su specialistu pasišnekėti. Yra žmonių, kurie į polikliniką vaikšto kaip į darbą. Ne visada, kai yra būtina. Medikai tai pastebi ir išryškina.
- Nuo balandžio 1 dienos pradedami reguliuoti nekompensuojamų vaistų antkainiai. Ar nuo tos dienos žmonės pajus mažesnes kainas?
- Pajausti realiai turėtų nuo balandžio 1-osios, nes nuo šios dienos įsigalioja didžiausi leistini antkainiai. Vaistų gamintojai galės iki balandžio 10 dienos pateikti vaistų deklaruojamą kainą. Tie vaistai, kurie bus įsigyti iki balandžio 1 dienos, galės būti realizuojami laikant, kad deklaruojama kaina yra jų įsigijimo kaina. Kitaip tiekėjai patirs nuostolių. Jie bus nepagrįsti. Ir tikriausia galėtų teisme išsireikalauti tų nuostolių atlyginimo. Nuo gegužės 1-osios turės veikti visa sistema - nuo gamintojo deklaruotos kainos paskelbimo iki vaistinės. Kaip tai veiks, ar nebus piktnaudžiavimų, ar pajus žmonės iš karto, dabar galime tik prognozuoti. Visada būna pereinamasis laikas. Bet tikiuosi, kad ta sistema žmonėms duos teigiamą efektą
- Kodėl vaistų kainų deklaravimas gamintojams atidedamas beveik mėnesiui?
- Per daug buvo pasitikėta, kad gamintojai patys geranoriškai deklaruos kainas dar neįsigaliojus įstatymui - iki balandžio 1 dienos. To neįvyko.
- Kaip žmogui, po balandžio 1-osios įsigijus vaistų žinoti, ar jis nepermokėjo?
- Jeigu žmogus serga ir perka vaistus ne pirmą kartą, jis galės palyginti kainas pats. Tą informaciją apie atpigimą reikės viešinti, teikti visuomenei, kokie įvyko kainų pokyčiai. Analizė bus daroma.
Kalbant apie tai, kaip žmogus galės pamatyti, ar atpigo vaistai, yra patvirtinta nauja tvarka dėl informacijos prieinamumo, koks vaistas iš tam tikros vaistų grupės yra pigiausias - ta informacija bus pateikiama monitoriuje ir žmogus galės pamatyti. Vaistinėje privalo prie kiekvienos kasos būti monitorius - jame matysis kaina, kuris vaistas kiek kainuoja, jeigu kompensuojamas, kiek kompensuojamas ir kokią priemoką turi susimokėti.
Mūsų pareiga nustatyti tvarką, kad žmogui informacija būtų prieinama maksimaliai ir jis turėtų galimybę rinktis, o jeigu kas nors neaišku, kad jam būtų suteikti visi paaiškinimai, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kai yra pasiūlomas ne pigiausias vaistas iš galimų pasirinkti.
Nes dabar dažnai ir būna, kad vyksta rinkodaros akcijos, kada teigiama ir rodoma, kad yra tas ar kitas pigesnis vaistas, o iš tiesų žmogus ir nesužino, ar yra dar pigesnis vaistas.
- O jeigu žmogus pirkdamas vaistus ir prieš mėnesį, ir įsigaliojus kainų reguliavimui, mokės tą pačią kainą?
- Kontroliuojama bus. O kalbant apie bausmes - jos bus tokios, kokios numatytos įstatyme. Griežčiausia bausmė - draudimas įstatymo nesilankančiai bendrovei prekiauti vaistais Lietuvoje. Vis dėlto tikiuosi, kad farmacijos rinkos dalyviai elgsis etiškai ir subjektyviai bei sąmoningai nedarys jokių problemų. Jeigu yra įstatymas, yra priimti kiti teisės aktai, jie privalo būti vykdomi.
- Didelio pasipriešinimo sulaukė ligoninių pertvarka kodiniu pavadinimu 3 R - rajoninės, regioninės ir respublikinės? Ar ją tęsite, ar kažką tobulinsite?
- Mano supratimu, pasirinktas pertvarkos modelis geras. Su medikais buvo suderintas. Taip, dabar ministerijoje lankosi merai ir vyriausieji gydytojai iš tų rajonų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios neatitiko kriterijų ir yra reformuojamos. Jie norėtų, kad būtų daromos išimtys. Tačiau tos išimtys daromos nebus. Bus tik vertinama, ar nepadaryta klaidų teisingai pritaikant kriterijus. Bet nematau pagrindo daryti išimčių. Jeigu bus padaryta išimtis, reiškia, sustos bet koks sveikatos priežiūros tinklo optimizavimas. Visas darbas sustos. Jeigu tų išimčių bus ne viena, vadinasi, bus ir daugiau, jos taps taisykle.
Per šią reformą pirmą kartą buvo sistemiškai pasižiūrėta į pačią sveikatos apsaugos sistemą - sveikatos priežiūros įstaigos ne tik suskirstytos, kaip anksčiau, pagal teikiamų paslaugų spektrą: pirminis (šeimos gydytojai, slauga), antrinis (dauguma šalies ligoninių) ir tretinis (universiteto, sudėtingiausias ir aukščiausios kategorijos paslaugas teikiančios įstaigos) lygis, tačiau į sistemą pasižiūrėta ir valdymo - struktūrine bei visos sistemos optimalumo prasme.
Ligoninių reforma buvo daroma ir atsižvelgiant į tai, kad nuo liepos 1-osios naikinamos apskritys - kai kurių ligoninių steigėjos. Dabar ligoninės pateks į savivaldybių kompetenciją. Bet pats pavaldumas savaime neapspręs, kokia - rajoninė, regioninė ir respublikinė - gydymo įstaiga bus. Tai apspręs teikiamų paslaugų skaičius bei tos gydymo įstaigos galimybės suteikti žmogui prieinamas, kokybiškas ir saugias paslaugas racionaliai panaudojant lėšas.
Lėšų panaudojimo ir paslaugos saugumo prasme prieinamesnė ir kokybiškesnė paslauga yra tada, kai ji teikiama gydymo įstaigoje, kur yra kvalifikuotas personalas, nuolat ten gyvenantys ir dirbantys medikai, o ne dirbantys po pusę ar ketvirtį etato, bei gera materialinė - techninė bazė.
Išlaikyti tokią galimybę, kad kiekviename rajone gali būti atliekamos sudėtingos operacijos - teorinė galimybė. Praktika rodo, kad žmonės renkasi ir nori, kad jiems, kai klausimas susijęs su sveikata ir gyvybe, būtų suteikiama paslauga didesnėse, labiau pajėgiose sveikatos priežiūros įstaigose. Kas gali paneigti, kad net ir susimoka papildomai, kad išrašytų į ją siuntimą. O gydytojas, kai jo gydymo įstaigoje teikiama tokia pati paslauga, net siuntimo nenori rašyti. Todėl dėl ligoninių pertvarkos visų pirmą turėtų laimėti pacientas, žmogus.
- Nemaža dalis ligoninių, kurių steigėjos - nedidelės savivaldybės, yra daug investavusios į erdvius pastatus. Tuo tarpu po reformos ligoninės dar labiau ištuštės, bus sunku jas išlaikyti.
- Uždaromų ligoninių nebus. Tose atsilaisvinsiančiose patalpose gydymo įstaiga galės vystyti kitų paslaugų teikimą. Jų spektrą galės didinti, plėsti paslaugas ir teikti jas kokybiškiau. Jeigu nuspręs, kad patalpos nereikalingos, gal panaudos kitiems reikalams.
- Ligoninių pertvarka ir vaistų antkainių ribojimas - tęstini darbai. Kokių imsitės naujų? Kokias problemas spręsite?
- Bandysime naikinti ilgametę blogą tradiciją, kad už paslaugas reikia neoficialiai papildomai atsilyginti.
- O kaip tą tradiciją išnaikinti?
- Tai ne šios dienos atradimas, o per dešimtmečius susiformavusi bloga tradicija. Problema ta, kad tokiuose santykiuose dalyvauja dvi pusės - pacientas, kuris ieško galimybių ir dažnai net neprašomas tą atlygį į priekį siūlo, ir medikas, kuris paima. Matyt, reikia pašalinti priežastis tos egzistuojančio sistemos.
- Sergantis žmogus duodamas kyšį tikisi, kad medikas labiau juo pasirūpins. Jis griebiasi paskutinio šiaudo.
- Jam privalo padėti ir suteikti paslaugas ir taip. Šiuo atveju - tikėjimasis, kad padės, suprantamas, bet kada tai tampa sistema ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - be to atlygio kažkodėl nebesuteikiama ta paslauga kokybiškai, greitai ir saugiau arba vilkinama. Čia problema.
- O kaip tai išspręsti? Juk kyšius skatina patys medikai.
- Reikia šalinti priežastį, kad nebebūtų intereso duoti. Čia reikalingi politiniai sprendimai ir tai - ateities klausimas. Pirmiausia reikia skatinti savanoriškojo papildomo sveikatos draudimo sistemą, kad pats žmogus draustųsi. Juk kai kurios paslaugos yra mokamos ir taip.
Ne visos sveikatos įstaigų teikiamos paslaugos nemokamos. Dalis paslaugų, jeigu galiotų draudiminė sistema, būtų apmokėta valstybės, o kitą dalį turėtų apmokėti pats žmogus. Tada procesą atitinkamai kontroliuotų ir draudimo kompanija, ir žmogus. Jis pats reikalautų, kad už jo ir draudimo kompanijos sumokėtą sumą būtų suteiktos atitinkamos paslaugos. Priežastis jam sumokėti papildomai arba, kitaip tariant, duoti tą neteisėtą atlygį, dingtų.
Žmogus mediko reikalautų atidirbti už tai, už ką yra sumokėta. Dabar jis žino, kad medicinos įstaigoms už jų gyventojams teikiamas paslaugas atlygina valstybė, tai yra mes patys - mokesčių mokėtojai, tai veikia štai kokie argumentai: gydytojai sako, kad paslaugų įkainiai per maži, jų atlyginimai - irgi, o žmogus stengiasi lyg ir pasverti tuos argumentus - gal tas gydytojas ir teisus ir todėl jam reikia padėti. Kai tai tampa taisykle ir tradicija, jau yra yda. Sisteminė yda. Ją reikia šalinti.
Kitas dalykas irgi svarstytinas. Jeigu asmuo bus neapsidraudęs savanoriškuoju papildomu sveikatos draudimu, tai įvedus tam tikrų paslaugų priemokų sistemą, žmogus žinos, kad jis oficialiai - ne į kišenę, o į kasą turės primokėti už paslaugas. Ir jis tų pinigų nebeatiduos medikams asmeniškai, o susimokės už paslaugas. Kai jis primokės, galės reikalauti, kad būtų suteikta paslauga ir išnyktų priežastis duoti gydytojui neteisėtą atlygį.
Socialinių grupių atstovams - pensininkams, vaikams, socialiai remtiniems asmenims, neįgaliems - būtų taikoma kita tvarka - valstybė turėtų užtikrinti jiems medicinos paslaugos prieinamumą.
- Kaip greitai būtų galima šią naujovę gyventojams pasiūlyti?
- Tam reikia padėti teisinius pagrindus, todėl visų pirma reikia priimti atitinkamus teisės aktus.
- Tai kada galėtų startuoti savanoriškas sveikatos draudimas?
- Draudžia ne ministerija. Tai privačių įmonių reikalas. Tokia paslauga turėtų būti pasiūlyta. Reikia jas skatinti - sukurti aiškią sistemą, kaip tai vyktų. Tai bus padaryta kuo greičiau.
- Dabar įmonės gali apdrausti savo darbuotojų sveikatą, bet jos tai daryti neskuba.
- Tai neišvystyta sistema.
- Ką manote apie leidimą Lietuvoje prekiauti rusiškais, baltarusiškais vaistais? Dabar jų galima rasti tik turguose, o ne vaistinėse.
- Jokios šiuo klausimu pozicijos nėra. Tą turėtų apspręsti specialistų vertinimai. Tai ne ministro vienasmeniškas sprendimas. Lietuva kaip Europos Sąjungos šalis nėra laisva ką įsileisti, o ko - ne.
- Ką manote apie lengvatinį, tarkime, 5 proc. PVM tarifą vaistams, kad jis galiotų ne laikinai, o nuolat? Dabar įstatymas numato, kad šis tarifas kompensuojamiems vaistams galios iki 2010 metų gruodžio pabaigos.
- PVM - politinis klausimas. PVM dydis susijęs su valstybės finansinėmis galimybėmis. Aš norėčiau, kad lengvatinio PVM galiojimas būtų pratęstas, nes šiandienos situacija vis dėlto nedidina vaistų prieinamumo ir žmonės turi turėt galimybę įsigyti pigesnių vaistų. Bet PVM tikrai nėra vienintelė priemonė šiuo klausimu. Seimas yra priėmęs įstatymą, kad nuo balandžio bus reguliuojamos vaistų kainos. Tokiu būdu vaistai turėtų tapti dar prieinamesni. Jeigu bus tokia galimybė ir Vyriausybei pavyktų įrodyti, tą lengvatą reikėtų išsaugoti vaistams.
- Kiek ilgai ji galėtų galioti?
- Iki maksimaliai galimo termino, kol vaistų kainos yra didelės, kol ne visiems žmonėms prieinama nusipirkti jiems reikalingą ar būtiną vaistą. Bet yra valstybėje ir kitos sritys - švietimas ir daugelis kitų sričių, kur reikia finansavimo. PVM - pajamų į biudžetą šaltinis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos balse“ – dvikovų etapas: netikėti įvaizdžiai3
Šį sekmadienį „Lietuvos balso“ projekte prasidės kovingasis dvikovų etapas. Projekto studijoje atsiras ir penktoji kultinė kėdė – ją užims iki šiol savo komandą atskirame kambaryje paslapčiomis rinkęs Free Finga. ...
-
Jaunoji dizainerių karta ir jos siūlomos patirtys
Pastaraisiais metais dešimtmečiais dizaino sąvoka labai išsiplėtė ir apima jau ne tik madą, plakatus ar mus supančius produktus. Jaunosios kartos dizaino kūrėjai dar studijų metais leidžiasi į įvairius temų, ne tik medžiagų ir form...
-
Mados dizainerė: tvarumas išliks, nes tiesiog neturėsime kito pasirinkimo6
Nors gyvena ir dirba sostinėje, mados dizainerė Justina Semčenkaitė gatvės madą stebi visur, kur tik nuvyksta. Kadangi dažnai lankosi Kaune ir Klaipėdoje, pastebėjo, kad šių miestų statistinis mados vartotojas labai skiriasi. ...
-
Makramė pynėja: kiekviename mazgelyje – geros emocijos3
Su Agniete Vaitulioniene sutariame kalbėtis, kol dukrelė miega pietų. Nuo jos, sako, viskas ir prasidėjo. „Gimus Amelijai, norėjosi širdžiai mielos veiklos. Viena pažįstama parodė makramė technika pintus kalėdinius žaisliukus. Užsiman...
-
Miegančiosios gražuolės sindromas: ką pagalvė žino apie tavo odą
Ar kada pagalvojote, kad ištikimiausia nakties draugė pagalvė – gali būti ne tik draugė, bet ir didžiausia odos priešė. O gal geriausia sąjungininkė? Kol ramiai miegame, mūsų oda išgyvena tikrą nuotykį, apie kurį dažnai...
-
Sapnų baidyklių kūrėja: magija slepiasi mažuose dalykuose1
Vėjyje besiplaikstančios močiučių servetėlės, pavirtusios ramaus miego sergėtojomis, levandų kvapo maišeliai norintiems giliai panirti į sapnų karalystę, sojų vaško žvakės – magiški nakties žibintai… Atrodo, vi...
-
Parfumerė J. Cinaitienė: kvapas mus paveikia žaibišku greičiu3
„Uoslė yra be galo svarbi, tačiau ją dažniausiai įvertiname tik netekę“, – šypsosi parfumerė Jolanta Cinaitienė. Natūralių kvepalų kūrėja atskleidžia, kaip mus veikia skirtingi kvapai ir kodėl tas pats aromatas vienam ga...
-
Antro šanso metamorfozės: siūlų likučiai tampa mielais žaislais1
Feisbuko paskyros „SiulasVirbalaiVaselis“ kūrėja Vilija Krasauskienė dienomis dirba rimtą darbą aplinkosaugos srityje, vakarais atsipalaiduoja megzdama žaislus iš siūlų likučių – tokių, anot jos, kur nei vienai kojinei, nei ...
-
Ironiška mada – jaunųjų mados kūrėjų ginklas2
Jaunosios kartos lietuvių mados dizaineriai – Karina Panina, Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys – laikomi ironiškos mados kūrėjais. Nors mados ironijos sąvoka nevisiškai nauja, lietuviškoje mados dizaino scenoje ji tapo laba...
-
„Lietuvos balso“ mokytojų stilius: talentingiausi dizaineriai ir drabužiai su istorija10
Šį sekmadienio vakarą LNK eteryje tęsis „Lietuvos balso“ aklųjų perklausų etapas. Penkių mokytojų komandose vietų liko vos kelios, tačiau stiprių balsų, kurie galėtų jas užimti, – dar ne viena dešimtis. ...