Lietuvoje biologiniai vaistai sergantiems žvyneline kompensuojami 32 itin sunkiems ligoniams, nors medikai sako, kad tokių vaistų reikia maždaug šimtui pacientų. Ligonių kasa žada, kad kompensuojamų vaistų netrukus sulauks ir daugiau sergančiųjų.

Lietuvoje lėtine, neišgydoma, odą ir nagus pažeidžiančia žvyneline serga maždaug per 100 tūkst. žmonių, trečdalis jų – itin sunkiai.

Žvynelinė užklumpa ir vaikus, ir suaugusius. Medikai sako, kad susirgus gelbsti ne tik vaistai, bet ir griežta dieta, sveikas gyvenimo būdas.

„Išvaizda jau pati išduoda, kad žmogus ta liga serga. Jei pamato išbėrimą, kai kurie to žmogaus viešajame transporte ar kitose viešose vietose šalinasi“, – teigė Žvyneline sergančiųjų draugijos prezidentas Simanas Stašaitis.

Ligonių kasos pernai pirmą kartą biologinius vaistus centralizuotai nupirko 32 pacientams. Tai atsiėjo apie milijoną litų. Kauno klinikų medikai skaičiuoja, kad kompensuoti gydymą šiais vaistais reikėtų maždaug šimtui sunkia žvyneline sergančių ligonių. Daugelyje Europos šalių taip pat kompensuojami ir vietinio poveikio vaistai, pavyzdžiui, įvairūs tepalai, specialūs drėkikliai.

„Ko reikia tai didžiajai daliai pacientų, tai kasdienės odos priežiūros priemonių, kurios yra iš viso nekompensuojamos ir taip susidaro didelė priemoka už vietinio poveikio vaistus. Už vieną tokio vaisto pakuotę kartais tenka primokėti apie 20–30 litų, o labai pažeistai odai prireikia ir 2–3 pakuočių per savaitę“, – sakė Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė.

Medikai atkreipia dėmesį, kad Ligonių kasos nupirkti pigiausi, vienos rūšies biologiniai vaistai padeda ne visiems, tad ateityje siūlo įsigyti skirtingų vaistų. Ligonių kasos atstovai sako, kad kiek sunkių ligonių gaus kompensuojamus vaistus, paaiškės po konkurso.

„Dabar tiksliai negaliu pasakyti, priklausys nuo vaistų pirkimo konkurso rezultatų, ar sumažės, ir jei sumažės – tai kiek. Bet planuojama, mano žiniomis, kad gydymą gaus ne mažiau 14 naujų pacientų“, – tvirtino Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Medikai sako, kad žvynelinė gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas, piktybiniai navikai. Dešimtadalis ligonių suserga ir artritu.