- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savininkui laiku nepasirūpinus savo augintinio vakcinavimu, mūsų šalyje užregistruotas pirmasis šiais metais pasiutligės atvejis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Balbutų kaime (Kaniavos sen., Varėnos raj.) patvirtintas pirmasis šiais metais pasiutligės atvejis – susirgo nepaskiepytas nuo pasiutligės šuo. Kaimas, kuriame nustatytas ligos atvejis, yra pasienio zonoje ir ribojasi su Baltarusija. Veterinarijos specialistai spėja, kad naminis šuo buvo apdraskytas laukinio gyvūno, kuris galėjo atklysti iš Baltarusijos teritorijos, nes kaimyninėje šalyje pasiutligės epizootinė situacija yra žymiai blogesnė nei Lietuvoje.
Lietuvos teritorijoje, išskyrus pasienio zoną su Baltarusija, pastaruosius tris metus nebuvo užregistruota pasiutligės atvejų. Nuo 2010 metų visi pasiutligės židiniai buvo tik pasienio zonoje, esančioje ne daugiau kaip 50 km nuo pasienio su Baltarusija (2010 - 33 atvejai, 2011 m. - 14 atvejų, 2012 m. – 5 atvejai).
Pagrindinė ir vienintelė efektyvi gyvūnų apsaugos priemonė nuo pasiutligės – gyvūnų vakcinavimas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo 2006 m. kasmet pavasarį ir rudenį vykdo oralinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Rezultatai rodo, kad liga iš Lietuvos traukiasi (nuo 63 protrūkių 2009 m. iki 5 - 2012 m.).
Lietuvos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, jog visi naminių gyvūnų savininkai privalo kasmet, kartą metuose paskiepyti savo augintinius – šunis, kates, šeškus ir kitus šiai ligai imlius gyvūnus nuo pasiutligės. Nesilaikantys minėto įstatymo nuostatų, gali būti baudžiami administracinėmis ir piniginėmis baudomis.
,,Siekiant užkirti kelią šios pavojingos ligos patekimui į Lietuvą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 m. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Baltarusijos Respublikos žemės ūkio ir maisto ministerija dėl laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos Baltarusijos teritorijoje. Šio susitarimo pagrindu skirtas Europos Sąjungos finansavimas laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimui Baltarusijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje. Tačiau gyvūnų laikytojai, gyvenantys pasienio zonoje, turi būti ypač budrūs ir kasmet vakcinuoti savo augintinius, taip apsaugodami savo ir aplinkinių gyventojų bei gyvūnų sveikatą”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė.
Pasiutligė – ūmi, mirtina virusinė žmonių ir gyvūnų užkrečiamoji liga. Pasiutligės infekcijos šaltinis dažniausiai būna gamtoje – sergantys laukiniai gyvūnai atklysta į vienkiemius, kaimus, gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus ar žmones. Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, rekomenduotina:
– vengti kontakto su laukiniais, valkataujančiais gyvūnais, net jeigu jie atrodo labai draugiški;
– pastebėjus keistai besielgiančius laukinius ar naminius gyvūnus, pranešti artimiausiai valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai;
– įkandus svetimam, nepažįstamam gyvūnui, žaizdą nuplauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti ir kuo greičiau kreiptis į medikus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Miegančiosios gražuolės sindromas: ką pagalvė žino apie tavo odą
Ar kada pagalvojote, kad ištikimiausia nakties draugė pagalvė – gali būti ne tik draugė, bet ir didžiausia odos priešė. O gal geriausia sąjungininkė? Kol ramiai miegame, mūsų oda išgyvena tikrą nuotykį, apie kurį dažnai...
-
Sapnų baidyklių kūrėja: magija slepiasi mažuose dalykuose1
Vėjyje besiplaikstančios močiučių servetėlės, pavirtusios ramaus miego sergėtojomis, levandų kvapo maišeliai norintiems giliai panirti į sapnų karalystę, sojų vaško žvakės – magiški nakties žibintai… Atrodo, vi...
-
Parfumerė J. Cinaitienė: kvapas mus paveikia žaibišku greičiu3
„Uoslė yra be galo svarbi, tačiau ją dažniausiai įvertiname tik netekę“, – šypsosi parfumerė Jolanta Cinaitienė. Natūralių kvepalų kūrėja atskleidžia, kaip mus veikia skirtingi kvapai ir kodėl tas pats aromatas vienam ga...
-
Antro šanso metamorfozės: siūlų likučiai tampa mielais žaislais1
Feisbuko paskyros „SiulasVirbalaiVaselis“ kūrėja Vilija Krasauskienė dienomis dirba rimtą darbą aplinkosaugos srityje, vakarais atsipalaiduoja megzdama žaislus iš siūlų likučių – tokių, anot jos, kur nei vienai kojinei, nei ...
-
Ironiška mada – jaunųjų mados kūrėjų ginklas2
Jaunosios kartos lietuvių mados dizaineriai – Karina Panina, Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys – laikomi ironiškos mados kūrėjais. Nors mados ironijos sąvoka nevisiškai nauja, lietuviškoje mados dizaino scenoje ji tapo laba...
-
„Lietuvos balso“ mokytojų stilius: talentingiausi dizaineriai ir drabužiai su istorija10
Šį sekmadienio vakarą LNK eteryje tęsis „Lietuvos balso“ aklųjų perklausų etapas. Penkių mokytojų komandose vietų liko vos kelios, tačiau stiprių balsų, kurie galėtų jas užimti, – dar ne viena dešimtis. ...
-
Tiesa – toli gražu ne visa – apie „Shein“2
Paprasta, greita ir, atrodo, labai skanu. Tai visai ne apie naujausią greitojo maisto užkandinę ar kokią nors supermaisto tendenciją, išpopuliarėjusią per socialinius tinklus. Tačiau apie tai, kas irgi daugelį mūsų (ypač Z kartą) taip pat l...
-
Kaip tinkamai rūpintis antakiais šaltuoju sezonu?1
Kai lauke atvėsta, o šildymo sezonas verčia odą ir plaukus sausėti, būtina rūpintis ne tik oda, bet ir antakiais. Antakiai – veido dalis, kuri diskusijose apie grožį ar mados tendencijas dažnai lieka nuošalyje, tačiau gali i&scaro...
-
Brandžiai veido odai – išskirtinis dėmesys2
Veido odos senėjimo procesas yra neišvengiamas, dėl to daugeliui moterų kyla abejonių, ar vyresniame amžiuje dar verta naudoti veido odos priežiūros priemones. Vaistininkė Gabija Kruopytė patikina, kad rūpintis savo odos sveikata niekada ne v...
-
Iš išaugtų vaikiškų drabužių – prisiminimų šiltukai
Tvarumo idėjos vis labiau įsitvirtina kasdienybėje, ieškome būdų, kaip prailginti daiktų naudojimo laiką ar suteikti jiems naują gyvenimą. Dviejų sūnų mama Greta Stankevičiūtė rado būdą panaudoti išaugtus vaikų drabužėlius ir ...